- Lietuvos radijas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ekspertų siūlymus dėl NT ir „žaliojo“ automobilių apmokestinimo, Premjeras pabrėžia, kad mokesčiai nėra totalinė blogybė.
„Kartais atrodo, kad taip kaip sugebėjome paskutiniai Europoje priimti krikštą, taip kai kurių kitų dalykų bandom išvengti, nors visi suprantam, kad tai, ką seniai taiko visos Vakarų Europos, pasaulio šalys, yra turbūt tinkamos priemonės tvarkyti šalies ar savivaldybių finansus. O mes visą laiką priešinamės“, – Lietuvos radijui antradienį kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.
Anot jo, nereikėtų galvoti, kad „mokesčiai yra totalinė blogybė“. „Be abejo, būtų gerai nemokėti jokių mokesčių, bet tada turime atsiminti, kad neturėtume nei mokyklų, nei ligoninių nei pensijų nei kitų dalykų.
Mokesčiai nėra blogybė, o blogybė yra labai didelis skirtumas tarp valstybės išlaidų ir pajamų ir jei tas skirtumas ilgai laikysis, tai labai skaudžiai gali atsiliepti ir tam pačiam verslui“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Pasak A. Kubiliaus, siūlomais nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiais labiausiai piktinasi tie, kurie turi daugiau turto.
„Kaip rodo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų išvados, tokie „žalieji“ mokesčiai, kuriais apmokestinami automobiliai, yra taikomi absoliučioje daugumoje Europos ir viso pasaulio valstybių. Vidutinis metinis mokestis reiškia, kad visi automobiliai, kurie teršia orą, taip kaip teršiančios įvairios gamyklos, turi mokėti už taršą. Vidutinis vieno automobilio metinis mokestis yra lygus vieno kuro bako kainai“, – dėstė Premjeras.
Lygiai taip pat, anot jo, TVF skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie 1 mln. NT turto savininkų ir jei visi jie per metus mokėtų po 100 litų, biudžetas per metus gautų 100 mln. litų papildomų pajamų.
„Mažesnį turtą turintys mokėtų mažiau ir už tą 100 litų, o didesnį turtą turintys mokėtų žymiai daugiau. Žiūrėkim, ar tokie mokesčiai, kurie visam pasauly yra taikomi, ar tikrai jie Lietuvai yra didžiulė blogybė“, – kalbėjo A. Kubilius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus25
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...