A.Kubilius: mokesčiai nemažės

Premjeras Andrius Kubilius įspėjo, kad per artimiausius kelerius metus negali būti nė kalbos apie mokesčių mažinimą ar mokestinių lengvatų grąžinimą.

Apie tai jis pareiškė pirmadienį po susitikimo su Lietuvos deleguotu eurokomisaru, atsakingu už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, Algirdu Šemeta.

Priemonės tinkamos

Europos Komisijos (EK) narys teigė, kad Europos Sąjungos institucijos teigiamai vertina Lietuvos pernykštes pastangas išeiti iš finansinio sunkmečio. Tačiau reikalingos papildomos priemonės, kurios leistų sumažinti biudžeto deficitą ir per artimiausius kelerius metus atvertų kelią euro įvedimui Lietuvoje.

„Kalbant apie makroekonominę padėtį, Lietuva įveikė sunkiausią padėtį. 2009 metų veiksmai įvertinti kaip tinkami. Tačiau EK nuomone, 2010-2012 metais, įgyvendinant ambicingus tikslus, reikia įgyvendinti papildomų finansinio konsolidavimo priemonių. Todėl nėra jokių galimybių atsipalaiduoti ir dalinti valstybės finansus į kairę ir į dešinę“, - kalbėjo A.Šemeta.

Jis neįvardijo, kokių papildomų finansinio konsolidavimo priemonių galėtų imtis Lietuva, tačiau paminėjo, kad reikalingas „aiškus ir suprantamas planas, kaip ir ką reikia padaryti, siekiant jau 2012 metais mažesnio nei 3 procentų biudžeto deficito. Tai leistų pasiekti euro įvedimo kriterijų atitikimo. „EK pastabos tokios, ir ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, kad trūksta konkrečių priemonių. Nors tikslas dėl deficito sumažinimo yra akivaizdžiai matomas, reikėtų tiesiog konkretesnio plano, kaip tai padaryti“, - kalbėjo eurokomisaras.

Atsipalaidavimui galimybių nėra

Tuo tarpu premjeras A.Kubilius, paklaustas, kokių priemonių galėtų imtis Lietuva, tvirtino, kad pirmiausia turi būti aiškiai suvokta, jog bent kol kas nėra galimybių mažinti mokesčius. „Politinė bendruomenė pirmiausia turi atsisakyti tokio požiūrio, kad galime mažinti mokesčius ar grąžinti mokestines lengvatas. Dėl to reikia aiškiai sutarti - bet kokie finansiniai atsipalaidavimai būtų visiškai priešingas kelias“, - pabrėžė jis.

Be to, premjeras tvirtino, kad socialinėje, sveikatos ir kitose srityse turi būti tęsiamos struktūrinės reformos, kurios leistų pasiekti valstybės lėšų taupymo.

Tačiau paklaustas, kokias išlaidas galima būtų sumažinti dar šiemet ar artimiausiais metais, Vyriausybės vadovas teigė: „Kol kas šiandien dar nieko nemažinsime, bet jeigu matysime, kad reikia, svarstysime ir ieškosime, kur galima dar sumažinti“.

„Nors ir yra pavasaris, saulė pradeda džiuginti, atsipalaidavimui nėra galimybių. Mes turime ir toliau įgyvendinti protingą, išmintingą politiką, jeigu norime euro įvedimo. Visur yra iššūkių. Atsipalaidavimui nėra jokių galimybių ir jokių alternatyvų. Kokie nors mąstymai, kad galima būtų įgyvendinti kitokią išlaidų politiką, yra neperspektyvūs“, - pridūrė premjeras.

"Turi būti proporcijos"

Anot A.Šemetos, Lietuva turėtų pasitempti ES struktūrinių fondų įsisavinimo tempų, būstų renovavimo, valdžios ir verslo partnerystės klausimais. „Pažanga šiose srityse nėra visiškai pakankama, nors Lietuva pagal struktūrinių fondų įsisavinimą yra tarp pirmaujančių, bet pagal įsisavinimo tempus turbūt dar galima būtų pasistengti daugiau“, - sakė eurokomisaras.

Jo tvirtinimu, kai kurios ilgalaikės ir didelės struktūrinės reformos Lietuvoje neduos „finansinio efekto nedelsiant, jos duos efektą ateityje“. „Tačiau, vykdydami tas reformas, turime matyti aiškias perspektyvas. EK tiki, kad Lietuva pajėgi tuos tikslus pasiekti. Tik tas planas turi būti aiškus ir suprantamas visuomenei“, - kalbėjo A.Šemeta.

Eurokomisaras pabrėžė, kad EK nesikiša į šalių mokesčių sistemas. „Kiekvienos šalies narės reikalas, kaip spręsti tas problemas. Bet apibendrintai galiu pasakyti, kad Lietuvai siekiant išsiveržti iš finansinių problemų, konsolidavimasis turi būti toks, kad esant geriems laikams Lietuva galėtų sukaupti rezervų, kad pablogėjus situacijai tie rezervai galėtų būti naudojami ekonomikos skatinimui“, - pastebėjo A.Šemeta.

Paklaustas, ko turi imtis Lietuva, išlaidų mažinimo ar mokesčių didinimo, EK narys atsakė trumpai: „Turi būti konsolidavimo proporcijos“.