- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos sprendimas atidėti Baltijos atominės elektrinės Kaliningrade naudojimo pradžią gali būti nulemtas neaiškios projekto įgyvendinimo logikos, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
„Baltijos atominė elektrinė, ką aš ne vieną kartą esu sakęs, iš tiesų yra projektas, kurio ekonominė logika yra sunkiau suprantama, nes rinkų pagamintai toje elektrinėje elektrai parduoti nelabai kol kas matosi, ir šio projekto vystytojai negali nedviprasmiškai paaiškinti. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl šio projekto įgyvendinimo datos vis nusikelia“, - antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras.
Pirmadienį Kaliningrado gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo atstovas pareiškė, kad Baltijos atominė elektrinė bus pradėta eksploatuoti 2017 metais, o ne 2016 metais, kaip planuota iš pradžių. Skelbta, kad į Baltijos AE statybą bus investuota maždaug 5 mlrd. eurų.
Lietuvos ministras pirmininkas pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai yra svarbiausia ne Kaliningrado elektrinė, o Visagino atominės elektrinės ateitis.
„Pirmas dalykas - mums žymiai svarbiau yra Visagino atominės elektrinės perspektyva ir mes nuosekliai įgyvendiname savo projektą. Ir kaip tik artimiausios kelios savaitės, mėnesiai bus labai svarbūs, derinant labai svarbius susitarimus tiek su strateginiu investuotoju, tiek su regioniniais partneriais“, - tvirtino A.Kubilius.
Neoficialiomis BNS žiniomis, parafuoti Vyriausybės ir Japonijos koncerno „Hitachi“ koncesijos sutartį planuojama vasario viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...