- Tomas Kavaliauskas, LTV „Šiandien“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus. Nors 2012 m. ir 2013 m. Lietuva bus priversta ir toliau skolintis, per trejus metus siekiama valstybės biudžetą subalansuoti.
„Jei pavyks įgyvendinti tai, kas užsibrėžta, mūsų skola sieks apie 38 proc. nuo BVP. Tai tikrai nuosaiki skola lyginant su ES valstybėmis, lyginant su gana prasiskolinusiu pasauliu.
Gal nelabai vykęs pajuokavimas, bet, matyt, krizė atėjo pačiu laiku, kad nespėtume užauginti tokios didelės skolos, ypatingai privačios skolos, kas atsitiko kitose valstybėse. Tad iš krizės išeisime su santykiniai mažesniu skolos prieaugiu“, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, valstybė nėra prasiskolinusi, o bendra skolų našta esą nesiekia net Europos Sąjungos vidurkio.
2014-aisiais, tikimasi, valdžios skola sumažės iki 35 proc. BVP ir vėlesniais metais dar mažės.
Planuojama per artimiausius metus pasiskolinti iki 10 milijardų litų, o 2014-aisiais – apie 6 milijardus. Jau šiemet Vyriausybės skolinimosi poreikis dukart mažesnis nei planuota.
Tikimasi, kad ateityje paskolų palūkanos neaugs, tad skolai aptarnauti ir toliau prireiks iki 2 proc. BVP.
„Tas nerimas ar įtampa finansų rinkose tęsis dar ne vienerius metus. Jei reikės skolintis, tą reiks daryti aukštomis palūkanomis.
Nebus 9 proc., bet 5, 6 ar 7 proc. metinių palūkanų bus. Tai yra labai daug. Tai čia rizika yra, tad reikia labai apdairiai prižiūrėti savo valstybės finansus tam, kad iš viso galima būtų pasiskolinti“, – teigia kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.
Didžiąją dalį pinigų Vyriausybė žada skolintis tarptautinėse rinkose, Lietuvoje – iki 3–4 mlrd. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...