Akcijų rinka vėl smogia būsimiems pensininkams

Nors į galvas nuolat kalama, kad II pakopos pensijų kaupimas yra ilgalaikė investicija, kuri, be abejo, atsipirks, septintus metus Lietuvoje veikianti sistema būsimiems pensininkams gali pasiūlyti tik riestainio skylę.

13 proc. nuostolis

Pastaruosius mėnesius vyraujančios nepastovios nuotaikos akcijų biržose, sklandančios prieštaringos pasaulinės ekonomikos prognozės, nesibaigiantys valstybių skolų vargai išgąsdino ne tik investuotojus, bet ir į vertybinius popierius savo būsimas pensijas investavusius žmones.

Šiomis dienomis savo II pakopos pensijos fondo sąskaitą pasitikrinęs vilnietis Andrius (pavardė redakcijai žinoma) išvydo gerokai aptirpusią savo pensiją. Ji ėmė trauktis būtent dėl šiuo metu vykstančių neramumų akcijų rinkose. 33-ejų vyriškis pensiją kaupia akcijų pensijų fonde viename iš bankų, užimančių rinkos lyderio pozicijas. Nuo pat privačių pensijų fondų sistemos pradžios, nuo 2004-ųjų, iki šiol į banko sąskaitą "Sodra" yra pervedusi 30 tūkst. litų nuo Andriaus darbdavio sumokėtų įmokų, tačiau pensijos vertė šiuo metu siekia 26 tūkst. litų, t. y. 4 tūkst. litų, arba apie 13 proc., nuo bendros sumos prarasta.

"Metų pradžioje kreipiausi į banko vadybininką, klausiau, ką daryti, gal reikia investavimo kryptį keisti į konservatyvesnę. Tačiau tuomet man buvo pažadėta, kad per šiuos metus fondas buvusius praradimus "atloš". Esą 2010 m. fondas buvo vienas pelningiausių Lietuvoje. Tačiau šiuo metu viskas vėl rieda žemyn. Man užtenka žinių suprasti, kad į Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos akcijas investuoti būsimos pensijos pinigai šiuo metu ypač tirpsta", – dėstė pašnekovas.

"Matant tokius pensijų kaupimo bendrovės veiklos rezultatus kyla mintis migruoti į kitą bendrovę. Mano nuomone, jeigu investuodamos į akcijas vienos bendrovės sugeba uždirbti, o kitos – patiria nuostolių, tai jau kompetencijos klausimas. Tačiau į kitą pensijų kaupimo bendrovę pereisiu tik tuomet, kai dabartinis fondas sugrąžins mano būsimos pensijos lėšas iki sumos, kuri jam buvo pervesta iš "Sodros", – savo sprendimo motyvą dėstė vyriškis.

Jį labiausiai piktina tai, kad per septynerius metus akcijų pensijų fondas patyrė nuostolį, o jei ką buvo uždirbęs, tai ir tai buvo prarasta. "Peršasi tokia išvada, kad pinigai investuojami ir pamirštami. Jokio rizikos valdymo ir atsakomybės", – pridūrė jis.

Sistema išsigimsta

Pensijų fondus valdančios bendrovės dėl to kaltų ieško Vyriausybėje, esą kriziniu laikotarpiu laikinai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintos įmokos iš "Sodros" turi didžiausią įtaką prastiems pensijų fondų rezultatams. Mažiau investuojama, mažiau uždirbama.

Prieš septynerius metus valdžia, aktyviai raginusi žmones dalyvauti pensijų reformoje, šiandien laikosi pozicijos, kad esą pensijų fondai neišlaikė išbandymo krize. Todėl jau sugalvota ir birželį Vyriausybėje patvirtinta nauja, iš trijų dalių susidaranti pensijų kaupimo sistema išsiųsta svarstyti Seimui. Ekspertų vertinimu, nuolatinis žaidimo taisyklių keitimas išbalansuoja sistemą ir esą tai nekelia gyventojų pasitikėjimo ja.

Tačiau papildomai pensiją pensijų fonduose kaupia per 1 mln. dirbančių žmonių, o pensijų fondai valdo daugiau nei 4 mlrd. litų būsimų pensijų. Teigiama, kad naujų sistemos dalyvių augimas jau yra nuosaikus ir rinka daugmaž prisisotinusi. Nors pensijų fondai nerodo įspūdingų uždarbių, žmones šiuo metu guodžia tik tai, kad fonduose sukauptus pinigus galės paveldėti artimieji ir užsidirbta pensija nepradings "Sodros" skylėje.

Didesnės savo būsimos pensijos siekia tik vos 3–4 proc. žmonių, kurie kasmet tai keičia investavimo kryptį, tai iš vienos pensijų kaupimo bendrovės pereina į kitą. Tačiau tai darydami neapgalvotai arba pavilioti pensijų kaupimo bendrovių konsultantų, kurie suinteresuoti kuo daugiau žmonių pervilioti iš konkurentų, taip pat praranda dalį savo būsimos pensijos.

Pensijų valdytojai ramūs

Pasak bendrovės "Aviva Lietuva" generalinės direktorės Astos Grabinskės, pensijų fondo valdytojo darbo diena – įdomi ir dinamiška.

"Paprastai investicijų valdytojo rytas prasideda nuo patikimų, tarptautinių šaltinių sekant ir analizuojant svarbiausių pasaulio rinkų investavimo naujienas. Vėliau atlieka sandorius: perka, parduoda. Taip pat ieško palankiausių investavimo momentų ir prognozuoja investavimo perspektyvas artimiausiam ketvirčiui ir metams. O kadangi rinkas reikia stebėti nuolat, investicijų valdytojo darbas neretai tampa jo gyvenimo būdu", – sakė ji.

Kad ir kaip norėtųsi pensijų fondų dalyviams, ką nors keisti ir pensijų fondų valdytojus kaltinti neveiklumu, pensijų fondų valdytojai šiuo metu to daryti nepataria.

"Kai akcijų kainos kritusios, nepatariame keisti investicijų fondų. Keisti akcijų kryptį verta tuomet, kai ilgalaikėje perspektyvoje tam tiki fondai turi augimo potencialą arba kai iki investavimo termino pabaigos likęs neilgas laikotarpis, t. y. 2–3 metai. Tuomet rekomenduojame investicijas nukreipti į konservatyvios investavimo strategijos fondus", – sakė A.Grabinskė.

Pasak jos, panašus kainų kritimas buvo fiksuotas pernai pavasarį, tačiau pašnekovė ragina žmones nepanikuoti ir akcentuoja, kad dėl žemų kainų tikrai neverta parduoti akcijų fondų.

Žmones blaško ir konsultantai

Nors "Aviva Lietuva" žmonėms nerekomenduoja blaškytis, šiemet būtent ši bendrovė pritraukė daugiausia būsimų pensininkų, kurie keitė fondų valdytojus. Daugiausia dalyvių išėjo iš bendrovių "Swedbank investicijų valdymas" ir "SEB investicijų valdymas". Bankai dėl to per didelio nerimo nerodo, nes būdami lyderiai pagal galiojančių sutarčių skaičių esą absoliutine išraiška praranda nedaug klientų.

"Pensijų fondų dalyviai aktyviau pradeda judėti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondų konkrečioje bendrovėje dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės judėjimo priežastys yra pensijų kaupimo bendrovių pardavėjų aktyvumas ir, žinoma, pokyčiai finansų rinkose. Pastebėtina, kad birželio pirmoje pusėje finansų rinkose įsivyravo neigiamos nuotaikos akcijų rinkose, o tai galėjo suaktyvinti klientų, kurie aktyviai stebi savo pensijų sąskaitą, judėjimą. Toks judėjimas paprastai vyksta pensijų kaupimo bendrovės viduje", – pastebėjimais dalijosi bendrovės "Swedbank investicijų valdymas" direktorius Aurimas Maždžierius.

Pasak jo, paprastai klientai juda į mažesnės rizikos fondus, kai akcijų kainos mažos, ir atvirkščiai, kai kainos pakyla, vis daugiau klientų pajuda į rizikingesnius fondus. Bet tai nėra geras sprendimas, nes dėl to didžioji dalis fondą dažnai keičiančių klientų susimažina savo turto vertę.

Pensijų kaupimo bendrovių keitimą, pasak A.Maždžieriaus, paprastai inicijuoja aktyvūs konsultantų veiksmai. "Rinkoje mažėja potencialių naujų pensijų fondų dalyvių, todėl didėja konkurencija dėl jau pensijas kaupiančių klientų", – sakė jis.

Rekomenduoja ramiai laukti pensijos

Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, keisti investavimo kryptis ir bendroves žmonės pradeda tuomet, kai gauna metines ataskaitas. Tačiau kylant nerimui dėl akcijų rinkų šią vasarą žmonės taip pat gana aktyvūs.

Suabejojusiems arba raginamiems keisti pensijų fondą Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas primena, kad pensijų fondo pasirinkimas yra ilgalaikis sprendimas. "Trumpalaikiai svyravimai neturėtų nelemti tolygaus sprendimo", – priminė finansų makleris.

Tačiau klubo "Pinigų srautas" prezidentas Andrius Šuminas sutinka, kad šiemet rizikingiausių pensijų fondų rezultatai nedžiugina, kaip norėtųsi.

"Įtakos tam, kad beveik visi vidutinės akcijų dalies ir akcijų dalies fondai skaičiuoja neigiamą grąžą nuo metų pradžios, turėjo daug neigiamų naujienų. Tai ir euro zonos problemos, ir baimė dėl didžiausios pasaulio ekonomikos JAV per lėto augimo. Visa tai paveikė rizikingus fondus, kuriuose kaupiamos ir būsimos žmonių pensijos", – dėstė A.Šuminas.

M.Dubnikovas primena, kad pensijų fondai nėra tos priemonės, kurias būtų galima išnaudoti spekuliaciniais tikslais.

"Pensijų fondų rezultatus lėmė labai permainingas laikotarpis. Pradžioje pensijų fondams sekėsi labai gerai, bet vėliau užklupo sunkmetis ir ši visuotinė problema labai sumažino sukauptus pinigus. Tie žmonės, kurie pensijas pradėjo kaupti nuo pat pradžių, šiuo metu savo sąskaitose mato daugmaž tiek pat lėšų, kiek yra pervedusi "Sodra". Bet tie, kurie pensijas kaupia nuo 2009 m., rezultatai yra nuostabūs, nes vertybiniai popieriai buvo perkami pačiu palankiausiu metu, kai jų kaina buvo maža", – pabrėžė M.Dubnikovas.

Ekspertai sutinka, kad neigiamą įtaką pensijų fondams turėjo ir pakeistos investavimo taisyklės, t. y. sumažintos įmokos į fondus iš "Sodros". "Išėjo taip, kad dideli nuostoliai buvo patirti esant didelėms įmokoms, o kai reikėjo kapanotis iš duobės, įmokos buvo nukirptos perpus", – priminė M.Dubnikovas. Esą ir todėl pensijų fondų atsigavimas buvo lėtesnis.

Pasak A.Šumino, šiemet dar galima tikėtis pensijų fondų svyravimo dėl neramumų pasaulio rinkose. M.Dubnikovo nuomone, šiuo metu vyksta paskutinis išėjimo iš krizės etapas, kai valstybės sprendžia savo skolų problemas. "Žmonės ir įmonės su krize jau susitvarkė ir išvadas padarė. Dabar atėjo eilė valstybėms. Mano nuomone, išėjimas iš krizės dar užtruks nuo pusmečio iki metų laiko", – teigė pašnekovas.

"Svyravimai yra normalus reiškinys, todėl nepaisant to, kad akcijos nepateisina investuotojų lūkesčių, investavimo strategijos neturėtų keistis. Jaunesni pensijų sistemos dalyviai turėtų rinktis rizikingesnius fondus, vyresni – konservatyvesnius", – patarė A.Šuminas.

Išmokos kol kas simbolinės

Papildomai II pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 d., ši suma išaugo 20,45 mln. litų, arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

"Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų", – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalijo 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4281 litą, arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kai sudarė 3873 litus.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 litus. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 litus.


Šiame straipsnyje: pensijospensija

NAUJAUSI KOMENTARAI

dejau

dejau  portretas
as tai padejau skersa ant tu pensiju fondu. neduosiu jiems ne vieno lt. geriau dirbsiu, dirbsiu susitaupysiu babkiu ir nusipirksiu uki su keliais ha zemes. auginsiu ir tinginiams lietuviams pardavinesiu produkcija. ir nereikalinga man ta pensija.

GERAI

GERAI portretas
SU AVIVA ATASKAITU NESULAUKSI

Dz

Dz portretas
Ungulaitienė?
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių