„airBaltic" turto paieškos ėmėsi antstoliai

Vilniaus apygardos teismui patenkinus Lietuvos oro vežėjo „flyLAL" prašymą areštuoti 199,83 mln. litų vertės Latvijos oro bendrovės „airBaltic", jo filialo Lietuvoje ir Rygos oro uosto turto, antstoliai Lietuvoje pradėjo vykdyti turto areštą. Tačiau, kaip rašoma „flyLAL" pranešime,  „airBaltic" bendrovė ėmė aktyviai vengti vykdyti Lietuvos teismo nutartį.

„Gautas „airBaltic" skundas dėl antstolės veiksmų rodo, kad „airBaltic" aktyviai siekia išvengti skubaus nutarties dėl arešto įvykdymo", - sakė advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius" partneris Ramūnas Audzevičius.

Antstolė Daiva Milevičienė, komentuodama prasidėjusį procesą bei „airBaltic" veiksmus, trukdančius vykdyti turto areštą, sakė, kad „airBaltic" greičiausiai įvairiais teisiniais veiksmais bandys trukdyti vykdyti nutartį ir stengsis išsaugoti savo turtą neareštuotą.

Finansinių investicijų klausimais konsultuojančios įmonės „Finhill" specialistai, įvertinę viešai „airBaltic" paskelbtus nuostolius - 38,7 mln. litų per šių metų pirmąjį pusmetį, viešai skelbiamus finansinius duomenis bei balansą, taip pat pagrindinio partnerio ir akcininko SAS pasitraukimą iš bendrovės, sakė abejojantys „airBaltic" galimybe kompensuoti padarytą žalą.

„Jeigu kita šalis jaučiasi teisi, ji turėtų stengtis skubinti teismo procesą, pateikti savo įrodymus ir daryti viską, kad šis teismo procesas greičiau baigtųsi. Kol kas „airBaltic" veiksmai yra priešingi, todėl tai kelia įtarimų, kad teismo procesas bus vilkinamas", - dėstė „flyLAL Group" valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Lietuvos nacionalinė skrydžių bendrovė „flyLAL" kreipėsi į teismą dėl nesąžiningos „airBaltic" konkurencijos bei „airBaltic" ir Rygos oro uosto draudžiamo susitarimo. „flyLAL" nuomone, „airBaltic" naudojo Latvijoje gaunamas nuolaidas (iki 80 proc. nuo kitoms bendrovėms taikomo paslaugų tarifo) Lietuvoje galimai dempinguodama kainas.

Taip bendrovė „airBaltic", finansuodama nuostolingą veiklą Lietuvoje, 2004 - 2007 metais perėmė dalį „flyLAL" keleivių, siūlydama skrydžius tomis pačiomis kryptimis, tik už mažesnę nei savikaina kainą. Nesąžiningą konkurenciją draudžia ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisė.