- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė nesirengia atsisakyti naujos atominės elektrinės statybos, tačiau neskubės su šiuo projektu, interviu Rusijos verslo žurnalui RBK sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot ministro pirmininko, Lietuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusiškos energetikos sistemos, tačiau siekia energijos tinklų diversifikavimo.
Interviu Rusijos žurnalui premjeras taip pat pareiškė, jog bus siekiama glaudesnių santykių ir su pačia Rusija, ir su atskirais jos regionais. A. Butkevičius taip pat teigė manantis, kad ateityje Karaliaučiaus krašto gyventojams galėtų būti įvestas bevizis režimas su Lietuva.
„Naujos atominės elektrinės statyba - pernelyg skubotas projektas. Konservatoriai, matyt, tikėjosi prastumti jį būdami valdžioje, bet nespėjo. Be to, viskas vyko slaptumo aplinkoje. Pavyzdžiui, iki šiol nėra tikslios informacijos apie statybos išlaidas. Yra tik kažkokie preliminarūs ir apytikriai skaičiavimai. Deja, šiuo svarbiu klausimu mums kol kas nepavyko rasti bendros kalbos su latviais ir estais, o lenkai išvis atsisakė dalyvauti projekte. Be to, ir dauguma Lietuvos gyventojų per referendumą pareiškė nuomonę, kad atominė elektrinė šaliai nereikalinga. Tai, ar verta stebėtis, kad mes nusprendėme pristabdyti smagratį ir sužinoti, kaip yra iš tiesų?“ - atsakydamas į Rusijos žurnalo RBK klausimus teigė A. Butkevičius.
Paklaustas, ar nesvarstoma galimybė jungtis prie AE projektų Rusijoje arba Baltarusijoje, premjeras teigė, jog nesvarstoma „galutinai atsisakyti“ naujos AE statybos Lietuvoje.
„Mes nesirengiame galutinai atsisakyti atominės elektrinės statybos. Bet ir neskubėsime. Sąžiningai pasakysiu, jungtis prie rusų ar baltarusių ir tapti jų partneriais atominėje energetikoje mes neplanuojame. Kol kas pratęsime bendradarbiavimą su Lenkija ir Skandinavijos šalimis sujungiant mūsų energetines sistemas. Lietuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusiškos energetikos sistemos, tačiau diversifikacija būtina. Ją mes turėsime pastatę jungtis su Lenkija ir Skandinavija, pastatę suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Be to, mes ketiname padidinti alternatyvių šaltinių dalį mūsų šalies energetikos balanse“, - kalbėjo premjeras.
Anot premjero, be santykių su Rusija „perkrovimo jau neapsieisime“: „Esu įsitikinęs, kad lietuviai ir rusai neturi šalintis vieni kitų. Mums būtina kalbėtis, ieškoti sąlyčio taškų ir ramiai bendradarbiauti. Lietuva turi viską, kad išnaudotų savo geopolitinę padėtį ir padėtų tolesniam ES suartėjimui su rytų kaimynais, pirmiausia su Rusija. Mums reikia prekiauti, ne kariauti“.
Paklaustas apie Lietuvos keliamus reikalavimus dėl sovietų okupacijos žalios atlyginimo, premjeras teigė, jog vienašališkai keldama reikalavimus Lietuva negali išspręsti šio klausimo.
„Politikai, žinoma, turi gerbti tautos nuomonę, tačiau reikalavimai vienašališkai keliami Lietuvos, problemos neišspręs. Pirmiausia Vilnius turi pasiekti sutarimą su Maskva, o tai yra įmanoma tik prie derybų stalo. Tikimės, kad nuomonių skirtumai mums nesutrukdys bendradarbiauti ir spręsti aktualius klausimus. Reikia žvelgti į ateitį, o ne dairytis į praeitį. Lietuva suinteresuota, kad vyktų aktyvesnis politinis dialogas tarp mūsų šalių, nei pastaraisiais metais. Be to, norėtųsi stiprinti santykius ne tik su Rusija, bet ir su jos regionais - Karaliaučiaus sritimi, Maskva. Rusijos įstojimas į PPO (Pasaulio prekybos organizciją - red.) - tai šansas visai verslo bendruomenei pagerinti bendradarbiavimą“, - svarstė Vyriausybės vadovas.
Jis teigė, jog bus siekiama „įgyvendinti anksčiau pasiektus susitarimus su ES ir sukurti Karaliaučiaus srities gyventojams bevizę zoną 150 km atstumu“.
„Ateityje, galbūt, mes visai panaikinsime vizas šios Rusijos srities gyventojams“, - sakė A. Butkevičius.
Rusijos žurnalisto paklaustas, ar sutiktų, jei sulauktų JAV prezidento Barako Obamos skambučio ir pasiūlymo Lietuvoje įrengti priešraketinės gynybos sistemos elementus, A. Butkevčiius atsakė: „Už Obamą atsakyti negaliu, tačiau manau, kad vargu ar tokio pasiūlymo galima tikėtis. Mano požiūriu, geriau eiti taikos keliu, nei ieškoti priešų. Mes už gerus santykius su kaimynais“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Masiulis: klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėd...
-
Pusė apklaustųjų mokėtų brangiau už geriau laikomų vištų mėsą3
2018 m. kovą atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net trys ketvirtadaliai (75,8 proc.) lietuvių mano, jog fermose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos, o beveik pusė (47,2 proc.) šalies gyventojų pasiruo&scar...
-
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai
Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bu...
-
Į teršiantį viešąjį transportą – skirtingas didžiųjų miestų žvilgsnis1
Trys didžiausi šalies miestai skirtingai sprendžia viešojo transporto problemas. Rengiantis įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kad miestuose neliktų taršių autobusų, vieni miestai atnaujina autobusų parką, kiti kelia am...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ prašo teisėsaugos ištirti konkurso skaidrumą1
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teisėsaugos prašys įvertinti šiemet jos skelbtą pabėgių pirkimo konkursą, kur mažiausią kainą pasiūlė bendrovė „Skinest Baltija“. ...
-
Trečiojoje šalyje įsigyta klastotė gali kainuoti brangiau už originalą
Įsigijus klastotę trečiojoje šalyje didesnių problemų muitinėje neturėtų kilti, jei tai vos viena kita prekė, sako advokatų kontoros „Metida“ teisininkas Mykolas Jakutis. Tačiau įsigyti tokių prekių teisininkas vis dėlto nepat...
-
Latviai bijo taršių automobilių antplūdžio iš Lietuvos
Išgirdę, kad Lietuvoje puse lūpų kalbama apie galimą taršių automobilių apmokestinimą, latviai išsigando, kad seni dyzeliniai automobiliai užplūs jų rinką. ...
-
Ieškos atsakymų, ar gebama išmintingai valdyti valstybės turtą5
Ar įmanomas efektyvus valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymas? Kokie pokyčiai laukiami šioje srityje? Kiek yra žinoma apie tai, ką remia valstybė per panaudos sutartis? ...
-
S. Skvernelis vyksta į Elektrėnus ir Kaišiadoris, aplankys Kruonio HAE
Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį vyksta į Elektrėnus ir Kaišiadoris, apsilankys Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) ir susipažins su jos plėtra. ...
-
Iš Vilniaus skraidysiantys turkai padvigubins gabenamų krovinių skaičių
Jau greitai iš Lietuvos skraidinamų krovinių kiekis išaugs dvigubai, o prekių pervežimas tarp Baltijos regiono ir Azijos šalių taps dar spartesnis. ...