52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė situacija dar blogės

Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 m. birželio mėn. buvo minus 35 ir, palyginti su gegužės mėnesiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė optimistiškesnės bedarbių skaičiaus kitimo prognozės. Tačiau gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas.

Birželio mėn. 3 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 65 – kad pablogėjo, 31 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 2, 70 ir 28 proc.).

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 13 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 40 procentų – manė, kad finansinė padėtis pablogės (gegužės mėn. – atitinkamai 10 ir 39 proc.). 44 procentai gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 85 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 2 procentai – kad pagerėjo, 12 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 83, 2 ir 15 proc.).

Birželio mėn. 13 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 52 procentai prognozavo pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (gegužės mėn. – atitinkamai 16, 45 ir 36 proc.).

Birželio mėn. 9 procentai gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėn., 73 procentai – prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 29 procentai – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (gegužės mėn. atitinkamai – 5, 81 ir 36 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėn. skyrėsi: mieste jis buvo minus 34, kaime – minus 38. Palyginti su gegužės mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4, kaime – sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė optimistiškesnė bedarbių skaičiaus kitimo prognozė. Miesto gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, sumažėjo nuo 83 iki 73 procentų, iš jų prognozuojančių labai spartų bedarbių skaičiaus didėjimą – nuo 36 iki 29 procentų.

Miesto gyventojai optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansines perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., tačiau padaugėjo manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis truputį pablogės.

Kaimo gyventojai pesimistiškiau nei prieš mėnesį vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, savo namų ūkio galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., tačiau sumažėjo manančiųjų, kad bedarbių skaičius gerokai išaugs.

Per metus, palyginti su 2009 m. birželio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą.

Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 88 iki 73 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 50 iki 29 procentų. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę sutaupyti per metus pasikeitė nežymiai.

Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.