Iš 5 Lietuvos greitųjų paskolų įmonių svetainių 3 rasta pažeidimų

Patikrinus penkias Lietuvos greitųjų paskolų įmonių svetaines, trijose jų rasta pažeidimų. Grubiausias jų - nenurodoma bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, teigia Lietuvos pareigūnai.

Europos Sąjungos (ES) šalyse, Norvegijoje ir Islandijoje atliktas tyrimas parodė, kad vartojimo paskolas teikiančios įmonės privengia teikti klientams išsamią informaciją apie paslaugų sąlygas ir kainas.

„Lietuvoje buvo labiausiai orientuojamasi į greitųjų kreditų svetaines. Lietuvoje buvo patikrintos penkios svetainės, trijose nustatyti galimi pažeidimai“, - Lietuvos radijui sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos skyriaus vadovas Giedrius Siudikas.

Pasak Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktoriaus Mariaus Močiulskio, grubiausias pažeidimas, kurį nustatė tarnybos pareigūnai - nėra nurodoma esminė informacija - bendra vartojimo kredito kainos metinė norma.

„Mes būtent ir pasirinkome tas įmones, kurių anksčiau nežiūrėjome ir įvertinome jų tinklalapius. Jeigu būtų galima taip pasakyti, grubiausias pažeidimas, kurį mes nustatėme, tai kai nėra nurodoma esminė informacija, o tik pats pagrindinis rodiklis, tai yra nenurodoma bendra vartojimo kredito kainos metinė norma“, - sakė M.Močiulskis.

Anot jo, kitas pastebėtas vienos bendrovės trūkumas - vartojimo paskolos kainos metinė norma viršijo 250 proc., o įstatymas, galiojęs iki šių metų sausio 1 dienos, numatė, kad jis negali viršyti 250 proc.

„Mes kreipėmės į minėtas bendroves ir jos pataisė informaciją. Ir šiaip yra nustatyta visa eilė trūkumų - įmonės nenurodo savo geografinio adreso, kontaktų. Tai informacija, kuri svarbi vartotojui. Informacija apie palūkanas, sutarties mokesčius yra pakankamai giliai paslėpta. Vartotojui reikia sugaišti laiko, kad jis galėtų ją susirasti“, - kalbėjo M.Močiulskis.

Jis rekomendavo kreditus imanties žmonėms žiūrėti ne tik į palūkanas, bet į bendrą paskolos kainą.

„Dabar klientas suras visą pagrindinę informaciją, kuri numatyta įstatyme, bet svarbiausias dalykas, ką norėtume pasakyti vartotojams - kad jie žiūrėtų į patį pagrindinį rodiklį. Ne palūkanų normą, o bendros vartojimo kredito kainos metinę normą. Tai yra rodiklis, kuris apima viską, ne tik palūkanas. Nes pavyzdžiui būna, kad vartotojas pasiima paskolą, kur būna nurodoma 10 proc. palūkanų, bet paskui atsiranda sutarties sudarymo, sutarties administravimo mokestis, mokestis už dokumentų spausdinimą ir išeina bendroje sumoje, kad jis turi sumokėti 40 proc.“, - teigė M.Močiulskis.

Anot G.Siudiko, patikrinus iš viso daugiau kaip pusę tūkstančio svetainių paaiškėjo, kad tik trečdalyje jų pateikiama informacija atitinka visas vartotojų apsaugos taisykles.

„Nacionalinės institucijos, Lietuvos atveju tai - Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrino daugiau kaip 500 svetainių ir nustatė, kad 70 proc. svetainių turi būti stebimos ir tiriamos toliau. Kas buvo būtent tiriama - ar vartotojui prieš suteikiant kreditą yra suteikiama visa tinkama informacija. Nes pasitaiko taip, kad neretai sužinome, kad kredito kaina būna gerokai didesnė nei tikimės susipažinę su informacija kreditų teikėjo interneto svetainėje“, - kalbėjo G.Siudikas.

2010metais euro zonos finansų įstaigos buvo sudariusios vartojimo kreditų sutarčių už daugiau nei 600 mlrd. eurų (2,072 mlrd. litų).


Šiame straipsnyje: greitieji kreditaipaskolos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių