- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2012-ųjų pradžioje gali startuoti savanoriškasis sveikatos draudimas. Sveikatos apsaugos ministerija jau parengė papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo koncepciją.
Viena iš alternatyvų numato, kad valstybės pagalba sveikatos draudimui galėtų sudaryti 15 proc. darbdavio ar paties asmens mokamų įmokų į kaupiamąją sąskaitą (300-400 litų metams už asmenį), rašo "Verslo žinios".
Koncepcijos autoriai siūlo, kad gyventojai galėtų kaupti lėšas asmeninėse sąskaitose ir jas panaudoti, kai prireiks medikų paslaugų, medianinių prekių, arba pervesti sukauptą sumą šeimos narių ar artimųjų gydymui.
Kaip aiškina koncepcijos autoriai, be valstybės pagalbos ši draudimo rūšis neveikia - 2009 metais papildomu savanorišku sveikatos draudimu buvo apdrausta vos 20 tūkst. gyventojų, sukaupta apie 26 mln. litų.
Kaupiamąsias gyventojų sveikatos sąskaitas valdytų viešo konkurso būdu atrinktas geriausias sąlygas (ir mažiausią administravimo kainą, neviršijančią 4 proc. nuo metinių įmokų) pasiūlęs juridinis asmuo. Kol kas, projekto autorių akimis, didžiausias kaupiamojo draudimo trūkumas - pinigų nuvertėjimas, jei būtų sukaupiamos ir nepanaudojamos didesnės finansinės lėšos.
Apklausos rodo, kad 35 proc. gyventojų sutiktų, jog metinė savanoriškojo draudimo įmoka būtų iki 200 litų.
Dėl sudėtingo ir brangaus administravimo šiuo metu savanoriškas sveikatos draudimas nėra populiarus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...