2010 metais emigrantai į Lietuvą pervedė 4,1 mlrd. Lt

Mokėjimų balansas rodo, kad 2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, neabejotina, kad perlaidos iš užsienio sušvelnino pajamų ir vartojimo smukimą šalyje sunkmečiu, vis tik valstybės biudžetui jos mažiau naudinga pajamų rūšis negu darbo užmokestis.

Pristatydamas naujausią SEB banko ekspertų parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ ketvirčio leidinį, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad 2010 metais darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, fondas Lietuvoje dėl mažesnio užimtumo ir sumenkusių atlyginimų buvo beveik 23 proc. mažesnis negu prieš sunkmetį – 2008-aisiais. Tuo tarpu perlaidos iš užsienio, lyginant tuos pačius periodus, buvo 17 proc. didesnės. Gautų perlaidų lietuviai leisti neskubėjo – dalis jų nukeliavo į indėlių sąskaitas ar buvo atidėtos juodai dienai.

„Emigracijos reiškinio neįmanoma vertinti tik teigiamai arba tik neigiamai. Žvelgiant pro valstybės biudžeto „akinius“, perlaidos yra ne tokia naudinga pajamų rūšis kaip darbo užmokestis, kadangi jos apmokestinamos tik netiesioginiais mokesčiais vykstant vartojimo procesui. Be to, ūkis netenka būtinos darbo jėgos, susidaro darbuotojų deficitas, aštrėja visuomenės senėjimo problema. Kita vertus, emigrantų uždirbamos pajamos padeda atlaikyti sunkumus Lietuvoje likusiems artimiesiems, o grįžimo atveju pačiam žmogui praverčia užsienyje įgyta patirtis“, – sakė G. Nausėda.

Pažymėtina tai, kad emigravę iš Lietuvos žmonės svetur laikosi kitokių vartojimo ir taupymo įpročių, siekdami kiek įmanoma padidinti savo santaupas.

„Matuojant gerovės skirtumus, svarbu turėti omenyje, kad emigrantų taupymo norma yra kur kas didesnė negu dirbančiųjų gimtojoje šalyje. Trumpalaikės emigracijos atveju tai lemia noras finansiškai padėti šeimos nariams arba tiesiog taupyti ateičiai, ilgalaikio išvykimo – gyvenamosios vietos užsitikrinimas. Išvažiavus yra orientuojamasi į kitokį gyvenimo standartą negu Lietuvoje: kelios šeimos dažniausia gyvena viename būste, atsisakoma nuosavo automobilio, rečiau lankomasi kavinėse, kultūrinio gyvenimo centruose“, – sakė SEB banko ekspertas.

Nors emigrantai svetur uždirba kur kas daugiau, tačiau pagal perkamąją galią pajamų atotrūkis palyginti su Lietuvoje gaunamomis pajamomis, yra mažesnis. Taip yra todėl, kad bendras kainų lygis Vakarų Europos valstybėse yra aukštesnis negu mūsų šalyje.

„Jei vyktume į emigracijos šalis tik aplankyti prekybos centrų, situacija atrodytų gražesnė negu apsistojus ten gyventi. Nepaisant to, kad kai kurios prekės ir paslaugos, pavyzdžiui, drabužiai, buitinė technika, populiariausiose tarp lietuvių emigrantų Europos šalyse pigesnės, bendras kainų lygis jose 2009 metais buvo 1,4–2,1 karto didesnis negu Lietuvoje“, – pabrėžė G. Nausėda.

SEB banko analitiko teigimu, tikėtina, kad artimiausiais metais perlaidos šturmuos naujus rekordus dėl stiprėjančios emigracijos bangos, gerėjančios užsienio šalių ekonomikos padėties ir vėl pradėjusių brangti tenykščių valiutų, ypač Skandinavijos šalyse. Vis tik įžvelgiama ir naujų grėsmių. „Remiantis Tarptautinio valiutos fondo tyrimais, didesnės perlaidos taip pat gali sukelti vadinamosios „olandiškosios ligos“ simptomų, kuomet, kylant paklausos infliacijai, šalies valiutos realioji vertė stiprėja, taigi atitinkamai prarandamas eksporto konkurencingumas“, – sakė G. Nausėda.