„WikiLeaks“ įkūrėjo gyvenimas - po paslapties skraiste

Julianas Assange'as, kurio įkurta svetainė "WikiLeaks" šiomis dienomis išprovokavo naują pasipiktinimo audrą, paskelbusi tūkstančius konfidencialaus JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, atskleidė kai kurias didžiausias pasaulio paslaptis, tačiau pats kruopščiai slepia bet kokias savo asmeninio gyvenimo detales.

39-erių metų australas, demaskuojančią medžiagą viešinančio portalo įkūrėjas ir vadovas, iki šių metų pradžios buvo praktiškai nežinoma figūra, tačiau dabar jo pavardė linksniuojama visuose naujienų laidose ir spaudos puslapiuose.

"Kuriame naują laisvos spaudos standartą", - sakė J.Assange'as interviu agentūrai AFP, kurį davė rugpjūtį Stokholme.

Jis pridūrė, jog "darydami tai mes viliamės liberalizuoti spaudą visame pasaulyje".

J.Assange'as tapo uoliu kovotoju už skaidrumą, tačiau savo paties gyvenimą kruopščiai slepia po paslapties skraiste - jis nieko nepasakoja apie save ir atsisako nurodyti netgi savo gimimo datą.

"Turime reikalų su organizacijomis, kurios nesilaiko taisyklių. Turime reikalų su žvalgybos agentūromis", - sakė J.Assange'as, kuris "WikiLeaks" vadina "žmonių žvalgybos agentūra".

Žinoma, kad J.Assange'as gimė 1971 metais Australijos šiaurės rytuose esančioje Magnetinėje saloje ir čia kurį laiką gyveno su motina.

Interviu australų žiniasklaidai J.Assange'as yra sakęs, kad jo vaikystė buvo klajokliška - jis lankė net 37 mokyklas.

Devintajame dešimtmetyje gyvendamas Melburne paauglys Julianas atrado savo naują talentą - tapo kompiuterių įsilaužėliu. Tačiau jo pomėgis programišiauti sulaukė atitinkamų institucijų dėmesio - J.Assange'ui buvo pareikšti kaltinimai dėl kompiuterinių nusikaltimų, įskaitant įsilaužimą į policijos ir JAV kariškių kompiuterius.

Jis pripažino savo kaltę ir atsipirko bauda.

Po susidūrimo su teisėsauga, pasak paties J.Assange'o, jis dirbo keliose skirtingose srityse - saugumo konsultantu, taip pat užsiėmė tiriamąja žurnalistika ir įkūrė savo informacinių technologijų kompaniją.

2006 metais su dešimčia bendraminčių, dirbusių žmogaus teisių, žiniasklaidos ir technologijų srityse, jis įkūrė "WikiLeaks".

"WikiLeaks" interneto svetainė ėmė veikti 2007 metais ir konfidenciali informacija joje pradėta publikuoti gerokai anksčiau nei J.Assange'as atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre, šių metų liepą paviešinęs dešimtis tūkstančių JAV karinių dokumentų apie karą Afganistane.

Spalį tinklalapis paskelbė vadinamąjį Irako karo dosjė - maždaug 400 tūkst. Amerikos karinių pranešimų, o praėjusį savaitgalį pradėjo viešinti apie 250 tūkst. konfidencialių diplomatinio susirašinėjimo dokumentų iš 274 JAV ambasadų įvairiose pasaulio šalyse.

Prie "WikiLeaks" vairo stovinčio J.Assange'o gyvenimo būdas primena šnipų romano siužeto vingius: jis nuolat keliauja iš vienos sostinės į kitą, apsistoja pas savo šalininkus, pažįstamus ir draugų draugus, dažnai keičia ir kruopščiai slepia mobiliojo telefono numerį.

J.Assange'as yra laibas, išstypęs, berniokiško veido, su vešlių žilų plaukų kupeta. Jis itin retai duoda interviu, o kai tai daro, kalba atsargiai, santūriai, su australams būdingu ryškiu akcentu.

Tačiau kartais prasiveržia ir jo ūmus būdas. Taip nutiko J.Assange'ui duodant interviu CNN, kurį jis piktai nutraukė, kai buvo užduotas klausimas apie Švedijoje jam iškeltą bylą dėl išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo.

Byla iškelta pagal ieškinius, kuriuos pateikė dvi moterys, susipažinusios su J.Assange'u rugpjūtį, kai jis buvo apsistojęs Stokholme. Dėl šių kaltinimų lapkričio viduryje buvo išduotas "WikiLeaks" įkūrėjo tarptautinis arešto orderis.

J.Assange'as tvirtina, kad jam inkriminuojami kaltinimai yra dalis "šmeižto kampanijos", kurios tikslas - sukompromituoti jo tinklalapį, užsitraukusį Pentagono nemalonę dėl įslaptintų JAV dokumentų apie karus Irake ir Afganistane paviešinimo.

J.Assange'ui kyla rimtų problemų ir "WikiLeaks" viduje.

Tinklalapio atstovas spaudai Vokietijoje Danielis Domscheitas-Bergas rugsėjo pabaigoje viešai smarkiai susipyko su J.Assange'u, pažėręs jam kritikos dėl "autoritarinio" vadovavimo.

Nuo australo nusigręžė ir kita ilgametė jo pagalbininkė, Islandijos parlamentarė Birgitta Jonsdottir.

Kitas buvęs J.Assange'o rėmėjas iš Islandijos Herbertas Snorrasonas agentūrai AFP sakė, kad su kitais buvusiais "WikiLeaks" nariais rengiasi įsteigti alternatyvų konfidencialią medžiagą skelbsiantį tinklalapį, nes jiems "nepatiko tai, kaip viską tvarkė J.Assange'as".

Vis dėlto aršiausiai "WikiLeaks" vadovą kritikuoja tie, kas mano, kad jo tinklalapio viešinama medžiaga kelia pavojų žmonių gyvybėms.

J.Assange'as atmeta šiuos kaltinimus. Jis tvirtina, kad pagrindinis "WikiLeaks" tikslas yra atskleisti tiesą ir, priešingai nei tvirtina kritikai, jis siekia apsaugoti nekaltuosius.

J.Assange'ui, kuriam Švedija išdavė arešto orderį, prieš tai atmetusi jo prašymą leisti šalyje gyventi ir dirbti, pirmadienį pagalbos ranką ištiesė Ekvadoras, pasiūlęs "WikiLeaks" vadovui "be jokių problemų ir sąlygų" suteikti prieglobstį.

Tačiau netrukus Ekvadoras pareiškė, kad buvo ne taip suprastas.


Šiame straipsnyje: WikiLeaksAssange'as

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių