Vokietijos žydų bendruomenė įšventino moterį į rabinus - pirmą kartą po Holokausto

Vokietijos žydų bendruomenė ketvirtadienį pirmą kartą po Holokausto rabine įšventino moterį per emocingą ceremoniją, kurioje dalyvavo ir šalies prezidentas, švenčiant žydų gyvenimo atgimimą.

Rabinės įšventinimas, vadinamas Semicha, yra svarbi gairė žydų gyvenimo atgimime Vokietijoje, praėjus šešiems dešimtmečiams nuo to laiko, kai naciai sunaikino lig tol klestėjusią bendruomenę; atgimti jiems padeda imigrantai iš buvusio Sovietų Sąjungos.

31-erių Alina Treiger, gimusi Ukrainoje, baigė religijos mokslus Potsdame netoli Berlyno. Juoda mantija apsisiautusi ji priėmė baltą šaliką iš dviejų greta esančių savo bendramokslių ir dukart tyliai ištarė: "Vielen Dank" (labai ačiū).

"Aš buvo tam tikras bandymas", - šypsodamasi prieš įšventinimo ceremoniją pasakė ji apie gana konservatyvios žydų bendruomenės Vokietijoje sprendimą išmokyti moterį iš Rytų Europos, kad taptų vienos žydų parapijos ganytoja.

"Manyje susijungė trys kultūros: žydų, vokiečių ir sovietinė, - aiškino ji. - Jeigu aš gyvenu Vokietijoje, aš dirbsiu ir vilsiuosi, kad galiu būti naudinga žydų bendruomenei".

Alinos Treiger įšventinimas yra pirmas Vokietijoje po Reginos Jonas įšventinimo, kuri tapo pirmąją pasaulyje rabine 1935 metais Ofenbacho mieste.

Berlyne užaugusi R.Jonas buvo nužudyta Aušvico mirties stovykloje nacių okupuotoje Lenkijoje 1944 metų spalio 12 dieną, kai ji buvo 42-ejų metų.

Dabar A.Treiger įšventinimo apeigos vyko Pestalocio sinagogoje, pastatytoje 1912 metais; ji vienija ramaus vakarinio Berlyno rajono parapijiečius.

Ceremonijoje dalyvavo Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas (Kristijanas Vulfas), žydų lyderiai iš viso pasaulio.

1933 metais Vokietijoje gyveno 530 tūkstančių žydų, kai į valdžią atėjo Hitleris. 1939 metais, Antrojo pasaulinio karo pradžioje, jų buvo likę apie 200 tūkstančių, nes daugelis žydų emigravo, kad išvengtų nacių sukurtos žydų žudymo mašinos. Karą šioje šalyje išgyveno vos keli tūkstančiai žydų.

Šiuo metu žydų bendruomenę Vokietijoje sudaro beveik 110 tūkst. žydų, kurių čia daugelis apsigyveno po to, kai dešimtajame dešimtmetyje Berlynas sudarė palankias sąlygas persikelti žydams iš buvusios Sovietų Sąjungos ir įgyti Vokietijos pilietybę.


Šiame straipsnyje: rabinasvokietija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių