Vokietijos ministras: kuriant priešraketinį skydą NATO yra „labai svarbu“ pakviesti Rusiją

Vilniuje viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras Guidas Westerwelle sako, kad NATO pakvietimas Rusijai bendradarbiauti kuriant priešraketinį skydą yra "labai svarbus".

"Svarbiausia yra pakvietimas, kurį mes išreiškėme Rusijai. Ar po to Rusija nuspręs dalyvauti šiame projekte, tai žinoma, kad Rusija turi viduje apsitarti. Turime sukurti bendrą apsaugą ir, žinoma, kad priešraketinė gynyba yra labai svarbi. Labai svarbu, kad Rusijos Vyriausybė būtų pakviesta dalyvauti", - antradienį spaudos konferencijoje sakė G.Westerwelle.
Ministras "geru signalu" pavadino Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimą atvykti į NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje šį mėnesį.

Lisabonoje priešraketinė gynyba turėtų būti vienu iš svarbiausių klausimų. NATO sako norinti sukurti skydą, kuris apsaugotų Europą nuo galimų raketų iš tokių kaip šalių kaip Iranas. Jungtinės Valstijos dabar siūlo Maskvai bendradarbiauti šiame projekte, tačiau dalis Rytų europiečių tai vertina atsargiai.

Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru G.Westerwelle pabrėžė, kad Vokietija "nevykdo politikos už draugų galvų", bendraudama su Rusija, ir tvirtino, kad Berlynas nėra naivus nusiginklavimo procese, bet nori išnaudoti atsivėrusį "galimybių langą".

"Mums svarbu, kad labai glaudžiai apsitartume dėl santykių su Rusija. Tikrai nedarome politikos už draugų galvų Europos Sąjungoje", - sakė G.Westerwelle.

Kalbėdamas apie NATO, G.Westerwelle pabrėžė, kad gynybinės sąjungos nariai privalo vykdyti įsipareigojimus vienas kitam: "Mes esame sąjunga ir privalome savo įsipareigojimus vykdyti. Galime pasitikėti sąjunga, vienas kitam pagelbėsime ir teiksime pagalbą. Esame organizacija, kuri sukurta mūsų saugumui".

Komentuodamas vis garsesnius Vokietijos raginimus Aljansui sparčiau vykdyti branduolinį nusiginklavimą, G.Westerwelle tvirtino, kad jo šalis nėra naivi, bet mato "galimybių langą" nusiginklavimui ir branduolinio ginklo plitimo užkirtimui.

"Tai istorinis šansas. Tai galimybė, kurios neturime praleisti (...). Bet negalvokite, kad esame naivūs. Tiksliai žinoma, kad esame NATO narė. Bet taip pat manome, kad ne tik mums - vioms šalims - būtų labai pavojinga, jei branduolinį ginklą gautų vis daugiau valstybių", - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis savo ruožtu teigė, kad labai svarbu, jog Rusijai būtų suprantami NATO ir Europos Sąjungos valstybių tikslai.

"Kaip Rusija nuspręs atsiverti Europai, parodys artimiausia ateitis. Manau, labai svarbu tai, kad sąjungininkai nutarė pakviesti Rusiją dalyvauti. Toliau eina ekspertų lygis - kas, kaip ir kur", - žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Komentuodamas nusiginklavimo procesą, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad būtina "skaitytis su realybe" ir laikytis abipusiškumo principo.

"Lietuvos pozicija yra labai aiški. Kaip tikslas tai yra idealas - pasaulis be branduolinio ginklo. Tačiau mes turime realybę, su kuria reikia skaitytis. Kalbant apie nusiginklavimą - pirmiausia tai liečia branduolines valstybes - vienas iš pagrindinių principų yra abipusiškumas, skaidrumas, permatomumas", - sakė A.Ažubalis.

Ministras pabrėžė, kad branduolinis ginklas Europoje yra vienas iš svarbiausių NATO sulaikymo politikos elementų. Jis taip pat atkreipė dėmesį į problemas dėl taktinio branduolinio ginklo.

"Šiuo metu NATO sulaikymo vienas iš esminių elementų yra branduolinis ginklas. Jeigu START1 sutartį mes sveikiname, kita vertus, turime dar taktinius branduolinius ginklus, kur nėra skaidrumo, kur nėra aiškumo. Štai čia yra daug darbo", - sakė A.Ažubalis.