Vokietija perspėjo Kiprą: jo bankai gali niekada nebeatsidaryti

Vokietija perspėjo Kiprą, kad Europos centrinis bankas (ECB) imsis priemonių prieš du didžiausius salo bankus, nesant finansinio gelbėjimo programos, taip pat pareiškė, kad gelbėjimo sąlygos nebus keičiamos, rašo nepriklausomas Briuselio leidinys EUobserver.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) antradienio vakarą sakė visuomeniniam transliuotojui ZDF, kad jis „su apgailestavimu atsižvelgė“, jog Kipro parlamentas atmetė susitarimą dėl finansinio gelbėjimo programos, tačiau teigė, kad pagalbos sąlygos lieka tos pačios.

Paklaustas, ar euro zona ketina leisti Kiprui bankrutuoti, jis atsakė: „Ką gi, esame daug stabilesni euro zonoje - ėmėmės priemonių, kad apsisaugotume nuo užkrato grėsmės... tačiau nenoriu, kad nutiktų kažkas panašaus.“

W.Schaeuble pridūrė: „Padėtis rimta, tačiau tai negali vesti į sprendimą, kuris neturi jokios prasmės - gelbėti žlugusį verslo modelį. Kipro bankininkystės sektorius absoliučiai per didelis, ir dėl to Kipras tapo nemokiu. Ir niekas, išskyrus Kiprą, negali būti dėl to kaltinamas.“

Pasak Vokietijos finansų vadovo, Kipro vyriausybė gali manyti, kad jai toliau pavyks pritraukti didelius kapitalo srautus mažais mokesčiais ir lanksčiais įstatymais, tačiau perspėjo, jog kitų šalių mokesčių mokėtojai nemokės už šią strategiją, jeigu pasirodys esanti klaidinga.

ECB šiuo metu teikia finansinę pagalbą dviem didžiausiems Kipro bankams, nors jų skyriai šią savaitę nebuvo atidaryti, vyriausybei įšaldžius šio sektoriaus darbą, siekiant išvengti masinio indėlių atsiėmimo.

W.Schaeuble perspėjo, jog jeigu dėl finansinio gelbėjimo nepavyks susitarti, ECB užsuks kranelius.

„Tai netruks iki birželio. Klausimas, ar jie (Kipro bankai) iš viso galės atsidaryti. Be pinigų iš ECB jie bus nemokūs“, - nurodė jis,

Vėliau duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ARD, ministras pakartojo savo perspėjimą.

„Kipro valstybė negali rasti sau lėšų rinkose. Jos du didžiausi bankai yra nemokūs ir kol kas išsilaiko, nes gauna krizinį ECB finansavimą, tačiau tik su sąlyga, kad bus ilgalaikė gelbėjimo programa. Jeigu ši sąlyga nebebus tenkinama, Kipras nebeišliks mokus, ir tai privalo žinoti priimantys sprendimus Kipre“, - pabrėžė jis W.Schaeuble.

Tuo tarpu euro zonos vadovas ir Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) pareiškė, kad ES pasiūlymas Kiprui tebegalioja: „Patvirtinu, kad euro zona pasiruošusi padėti Kiprui reformų pastangose ir dar kartą reiškia euro zonos poziciją, kurią išdėsčiau vakar.“

ECB pažymėjo, jog toliau teiks nepaprastąją pagalbą Kipro bankams „pagal galiojančias taisykles“.

Tačiau Austrijai atstovaujantis ECB valdybos narys Ewaldas Nowotny (Evaldas Novotnis) pareiškė, kad Kipro žmonės neturėtų tikėtis, kad lėšos bus skiriamos už dyka.

„Manau, kad iš Kipro reikia tikėtis realistinės pozicijos, kitaip belieka viltis, kad kas nors įteiks jiems dovaną - ar tai būtų rusai, ar ES, - jis antradienį sakė visuomeninei televizijai ORF. - Aš per daug vilčių į tai nedėčiau.“

Kipro parlamentas antradienį atmetė susitarimą dėl 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. eurų) vertės finansinio gelbėjimo programos, kurios viena iš sąlygų buvo prieštaringai vertinamas planas surinkti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų), nustatant vienkartinį mokestį bankuose laikomiems indėliams, tarp jų priklausantiems eiliniams žmonėms.