Užkeiktos Kalėdos arba kaip oras lietuviams trukdo sugrįžti namo

Iš pradžių Islandijos ugnikalnio pelenai, dabar – gausus sniegas ir šalčiai. Jau antrą kartą šiemet oro vežėjai tampa bejėgiai prieš gamtos šėlsmą, o užsienyje gyvenantiems lietuviams Kalėdos atrodo lyg užkeiktos.

Namo per Europos pusnis

Jungtinės Karalystės Lietuvių jaunimo sąjungos narė Justina Rukšėnaitė šiuo metu vieši Lietuvoje ir džiaugiasi galimybe Kalėdas sutikti su senais draugais ir artimaisiais. Bet dar prieš savaitę ši svajonė neatrodė taip lengvai pasiekiama.

"Turėjau išskristi penktadienį, gruodžio 17 d., iš Londono Gatviko oro uosto, bet oro bendrovė atšaukė skrydį ir kaip vienintelę išeitį pasiūlė pirktis naujus bilietus, o laisvų vietų artimiausiu metu buvo tik nuo gruodžio 22 d., – apie dideliu iššūkiu tapusią kelionę namo dienraščiui pasakojo mergina. – Tuomet prasidėjo lenktynės, kas pirmas susimedžios vietą autobusuose, mikroautobusuose, kurie lietuvius veža iš Anglijos į Vilnių. Kai kurie žmonės panikavo, sutrikę nežinojo, ką daryti. Tai kainavo nemažai nervų. Mes septyniese tos pačios dienos naktį šiaip ne taip susiveikėme mikroautobusą ir apie 44 valandas kratėmės į Lietuvą per visą Europą, per spūstis ir apsnigtais keliais."

J.Rukšėnaitė girdėjo, kad ir kiti užsienio lietuviai susidūrė su problemomis. Vieni turėjo skristi iš Anglijos persėsdami Stokholme, bet buvo priversti nusileisti kitame oro uoste nei planuota, nespėjo į kitą skrydį, turėjo nakvoti nakvynės namuose arba pirkti naujus labai brangius skrydžius.

Viltys žlugo

Tūkstantį kitą kilometrų galima nukeliauti ir kitomis antžeminėmis transporto priemonėmis, o štai du mėnesius mokslinį tyrimą Didžiojoje Britanijoje vykdžiusiai australietei Lindai Groom jokių alternatyvų nėra.

Tėvynėje Kalėdoms jos laukia vyras ir dvi jau suaugusios dukros. Moteris dar neskuba pranešti namiškiams blogų naujienų, nors pati jau žino, kad neišvys jų Kalėdų rytą, kaip planavo.

Iš Londono ji turėjo išskristi šeštadienį. Perpildytu metropolitenu jai vos pavyko laiku nusigauti iki Hitrou oro uosto, kur iš registracijos zonos atgal plūstelėję žmonės pranešė jai: "Skrydis atšauktas."

Sekmadienį L.Groom vėl nuskubėjo į oro uostą. Iki jo likus maždaug kilometrui, taksi užstrigo neįveikiamoje spūstyje. Moteris išlipo ir su lagaminais rankose per pusnis nuklumpino oro uosto link. Priešais ir paskui ją lagaminus per sniegą vilko ir kiti keleiviai.

"Tapę likimo broliais, jie stengėsi vieni kitiems padėti – kalbėjosi, dalijosi patarimais", – pasakojo L.Groom.

Toliau registracijos stalo ji nenuėjo ir tądien – skrydis vėl buvo atšauktas. Jai pavyko užsiregistruoti į skrydį Kūčių vakarą, bet niekas negali garantuoti, kad jis įvyks.
"Prieš keletą dienų jaučiausi visai sužlugdyta, bet dabar suprantu, kad man dar pasisekė. Kai kurie žmonės jau trečią dieną priversti praleisti oro uoste, o aš sėdžiu šiltame ir jaukiame bute, nes man pavyko pratęsti nuomą. Bet mano viltys sutikti Kalėdas su šeima ir vandenyno pakrantėje skanauti šaltą kalakutieną su braškėmis – visa tai žlugo", – apgailestavo L.Groom.

Visuotinis chaosas

Šilto ir jaukaus buto jai galėtų pavydėti tūkstančiai keleivių, priverstų nakvoti ant grindų Londono, Frankfurto, Paryžiaus oro uostuose ir nesulaukusių pagalbos iš savo oro bendrovių. Bet ir pastarieji tikriausiai galėtų tik džiaugtis, kad jiems neteko septynias valandas stovėti ir šalti kilometro ilgio eilėje prie Londono Šv. Pankracijaus traukinių stoties.

Minios keleivių iš oro uostų patraukė į traukinių stotis, bet gausus sniegas paveikė ir geležinkelio darbą. Chaosas taip pat tvyro Vakarų Europos automobilių keliuose.
Oro bendrovė "British Airways" kasdien patiria 65 mln. svarų sterlingų (apie 260 mln. litų) nuostolių. Sutrikus susisiekimui, taip pat kenčia kalėdinė prekyba.

Nuožmią žiemą keikė ir amerikiečių popžvaigždės Lady Gaga gerbėjai. Sekmadienį Paryžiuje turėjusį įvykti jos koncertą teko atidėti, nes sceninę įrangą gabanantys sunkvežimiai dėl prastų eismo sąlygų nespėjo laikų pasiekti Prancūzijos sostinės.

Kova su sniegu ir ledu

Londono Hitrou oro uoste dirbančiam lėktuvų inžinieriui Tomui dabar ypač sunkus metas: naktį į sekmadienį jis su kolegomis plušėjo 12 valandų, stengdamasis paruošti skrydžiams penkis lėktuvus.

"Prieš tirpdant ledą nuo lėktuvo turi būti nuvalytas sniegas – tai užtrunka maždaug tris valandas, – apie savo darbą pasakojo vyriškis. – Nuvalius sniegą, lėktuvas atrodo kaip ledo skulptūra su kabančiais varvekliais. Taisyklės reikalauja, kad kylant ant lėktuvo paviršiaus nebūtų jokio ledo – tam mes naudojame specialų purškiamą tirpdiklį. Bet jis veikia tik pusvalandį. Jeigu per tą laiką lėktuvas nepakyla, darbą tenka pradėti iš naujo."
Dirbdami atvirame lauke inžinieriai patys greitai sušąla, todėl yra priversti periodiškai daryti pertraukas. Po ilgos ir varginančios nakties Tomui dar teko dvi valandas keliauti namo – tris kartus ilgiau nei įprastai.

"Visiškai suprantu, kodėl keleiviai pyksta, bet mes darome viską, ką galime, kad lėktuvai galėtų skristi", – sakė Tomas.

Silpnoji pramonės grandis

Oro bendrovės skundžiasi, kad susidūrė su nenugalima gamtos jėga. Tačiau Europos Komisija tvirtina, jog jos pačios yra kaltos dėl susiklosčiusios padėties.

"Atrodo, kad oro uostai yra visos pramonės silpnoji grandis, kuri neatlaiko didesnio spaudimo ir veda prie didelių nesklandumų", – pareiškė ES transporto komisaras Siimas Kallasas. Jis ragino Vakarų Europos oro uostus geriau planuoti savo darbą ir imti pavyzdį iš Šiaurės Europos oro uostų, kurie, nepaisydami šalčio ir sniego, sėkmingai dirba.

Pavyzdį rodo Helsinkis

Helsinkio oro uoste praėjusią žiemą iškrito 188 cm sniego, šį gruodį – jau 65 cm, bet pastarąjį kartą dėl oro sąlygų jis buvo uždarytas 2003 m. – ir tik pusvalandį.

Oro uosto vadovai ramūs ir nebijo nei šalčių, nei sniego, nes yra viskam pasiruošę. Jie turi gerą įrangą, žiemą samdo papildomų darbuotojų ir gali rinktis iš trijų tūpimo takų. Kol nuo vieno valomas sniegas, kiti du dirba.

"Turime 250 įvairios technikos vienetų: šluojamųjų mašinų, sniego valytuvų, mašinas, kurios nupučia sniegą, trinties matuoklius, kurie tikrina, ar paviršius yra tinkamas naudoti", – vardijo Helsinkio oro uosto atstovė spaudai Anika Kala. Čia specialistai nuolat stebi orų prognozes, palaiko ryšį su oro bendrovėmis, dispečeriais ir oro uosto tarnybomis, skaičiuoja, kiek prireiks valymo mašinų ir žmonių.

Šventės – tarsi užkeiktos

Kol oro uostai spręs savo problemas, kalėdines keliones suplanavusiems žmonėms lieka tik neprarasti vilties.

Olga Katinė su vyru Didžiojoje Britanijoje gyvena jau gana ilgai, ir kasmet stengiasi aplankyti Lietuvoje likusius artimuosius. Moteris prisipažino, kad šios Kalėdos jai ir nemažam būriui kitų užsienyje gyvenančių tautiečių yra lyg užkeiktos.

"Iš pradžių visus išdūrė bendrovė "Star1", bankrutavusi iš pasislėpusi pogrindyje. Buvome nusipirkę bilietus iš jų ir iki šiol negalime atgauti pinigų. Į tokią pat kvailą padėtį pateko ir daug kitų lietuvių: pinigų atgauti negali, o čia dar orai žada sugadinti šventes. Lieka tik tikėtis ir melstis, kad visi sėkmingai pasiektų tėvynę, nors yra daug neigiamų aplinkybių", – dienraščiui pasakojo O.Katinė.

Atrodo, kad Kalėdų stebuklo jauniems sutuoktiniams vis dėlto laukti nereikės. Londono Stanstedo oro uostas, iš kurio lėktuvas juos šiandien turėtų išskraidinti į Kauną, pirmomis savaitės dienomis dirbo be trikdžių.