Turkija laukia kurdų sukilėlių lyderio „istorinio“ paraginimo

Kalinamas kurdų sukilėlių lyderis Abdullah Ocalanas (Abdula Edžalanas) ketvirtadienį turi paskelbti „istorinį“ raginimą nutraukti ugnį, tad padidėjo lūkesčiai, kad pagaliau baigsis tris dešimtmečius trunkantis konfliktas, pareikalavęs dešimčių tūkstančių gyvybių.

Laukiamas ugnies nutraukimo raginimas turi būti išdėstytas už įstatymo ribų paskelbtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderio laiške iš jo izoliuoto salos kalėjimo kameros, o per televiziją ir radiją skaitomų jo žodžių turi klausytis milijonai žmonių visoje šalyje.

Pranešimas, kuris, kaip A.Ocalanas sakė ankstesniame laiške, bus „istorinis“, turi būti paskelbtas per kurdų Naujuosius metus, Naurūzą, kai šimtai tūkstančių žmonių susirinks švęsti kurdų dominuojame mieste Dijarbakyre.

Raginimas nutraukti ugnį turi vainikuoti kelis mėnesius trukusias slaptas taikos derybos tarp Turkijos žvalgybos agentūros ir buvusio valstybės priešo numeris vienas A.Ocalano, kuris nuo 1999 metų kalėjime Imralio saloje netoli Stambulo kali iki gyvos galvos už valstybės išdavimą ir separatizmą.

Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir A.Ocalanas, kaip atrodo, abu rizikavo savo politine ateitimi dėl atnaujintų pastangų užbaigti 29 metus trunkančią ir maždaug 45 tūkst. gyvybių, daugiausia - kurdų, pareikalavusią ginkluotą kampaniją už savivaldą.

R.T.Erdoganas sakė, kad patikėjo taikos procesu, net jeigu tai jam „kainuotų politinę karjerą“. Jam metami kaltinimai, kad Ankara daro nuolaidų A.Ocalanui, kurį turkai paprastai vadina „teroristų vadu“ ir „kūdikių žudiku“.

Įsisenėjusios Turkijos kurdų problemos sprendimas galėtų įrašyti R.T.Erdogano vardą į istoriją, panašiai kaip vergijos panaikinimas prieš šimtą metų įrašė į amerikiečių atmintį Abrahamo Lincolno (Abraomo Linkolno) vardą, rašė turkų dienraščio „Hurriyet Daily News“ vyriausiasis redaktorius Muratas Yetkinas (Muratas Jetkinas).

„Jeigu jis gali tai padaryti ir įtikinti žmones, kad politinis kurdų problemos sprendimas vyksta, o konfliktas baigėsi, tada taip, yra galimybė, kad Erdoganas gali būti Turkijos Lincolnas“, - vasario mėnesį rašė jis.

A.Ocalanas, kurį kurdai vadina „Apo“ („Dėde“), yra sakęs, kad nori taikos savo žmonių labui.

„Laikykite Apo mirusiu, jeigu šis procesas žlugs“, - sakė 64 metų stambaus sudėjimo lyderis per retą, praėjusį mėnesį įvykusį susitikimą kalėjime su kurdų parlamentarais.

Laukiamas A.Ocalano ugnies nutraukimas tikriausiai yra skelbiamas mainais į platesnį konstitucinį Turkijos kurdų, kurių yra iki 15 mln., pripažinimą ir didesnes kalbines teises.

Šis taikos planas turi būti rezultatas rašytinių konsultacijų tarp A.Ocalano, kurdus remiančių parlamentarų ir PKK organizacijų Europoje ir Šiaurės Irake, atidžiai stebint turkų agentams.

Kurdų parlamentarai sako, kad A.Ocalanas gali paprašyti įkurti komisijas ugnies nutraukimui deramai stebėti ir paraginti leisti kovotojams, kurie nori pasitraukti iš Turkijos, tai saugiai padaryti.

R.T.Erdoganas jau pažadėjo, kad jokie kovotojai nebus „paliesti, jeigu išvyks iš tos žemės“.

Tačiau atnaujintas taikos procesas sulaukė ir prieštaringų vertinimų.

Nacionalistų opozicijos lyderis Devletas Bahceli (Devletas Bachčelis) apkaltino R.T.Erdoganą „valstybės išdavimu“ ir „šalies išpardavimu prakeiktų banditų gaujai“.

Ugnies nutraukimas taip pat bus A.Ocalano įtakos PKK išbandymas po daugelio metų, kai jis yra atkirstas nuo išorinio pasaulio.

Mažiausiai keturi ankstesni A.Ocalano bandymai nutraukti ugnį įstrigo trūkstant pasitikėjimo tarp PKK ir jos nesutaikomos priešininkės Ankaros. Kaskart žlugus ugnies nutraukimui, smurtas suintensyvėdavo.

Paklaustas, ar naujasis taikos procesas bus sėkmingas, teisingumo ministras Sadullah Erginas (Sadula Erginas) žurnalistams atsakė, kad „garantijų nėra“.

„Tačiau žinome, kas nutiks, jei nepavyks“, - pridūrė jis.

Praėjusią savaitę pademonstruodama geros valios ženklą PKK paleido aštuonis turkų belaisvius, kuriuos įkaitais laikė maždaug dvejus metus.

Sukilėlių judėjimas nori, kad būtų paleista šimtai, jeigu ne tūkstančiai, žmonių, sulaikytų apkaltinus juos ryšiais su PKK.

Valdant R.T.Erdoganui, kuris premjeras yra nuo 2002-ųjų, kurdų mažumai pastaraisiais metais buvo suteikta daugiau kalbinių teisių, įskaitant televizijos kanalo kurdų kalba įkūrimą.


Šiame straipsnyje: TurkijakurdaiAbdullah Ocalanas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių