Tarptautiniai skolintojai paskutinę minutę susitarė dėl Kipro

Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai pirmadienį paryčiais pasiekė paskutinės minutės susitarimą su Kipru dėl salos finansinio gelbėjimo, tačiau vienas jos bankas bus uždarytas, o stambieji klientai, tarp kurių esama daug Rusijos subjektų, patirs didžiulių nuostolių.

Galutinis pritarimas buvo pasiektas apie 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku, po 12 valandų trukusio derybų maratono tarp Kipro prezidento Niko Anastasiadžio (Nicos Anastasiades), ES, Europos centrinio Banko (ECB), TVF ir euro zonos lyderių.

N.Anastasiadis sakė esantis „patenkintas“ derybų rezultatais.

Anksčiau prezidentas pranešė apie pasiektą proveržį po sekmadienio vakarą vykusių įtemptų derybų, artėjant galutiniam terminui, po kurio ECB turėjo nutraukti skolinimą Kipro bankams.

„Pastangos pasiekė kulminaciją“, - N.Anastasiadis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Tuojau po to ES šaltiniai paskelbė, kad euro zonos finansų ministrai taip pat pritarė sudarytam susitarimui.

Pagal jį antrasis didžiausias šalies bankas „Laiki“ (Liaudies bankas) bus padalytas.

Tuo tarpu didžiausias skolintojas saloje - Kipro bankas - patirs didelį apkarpymą: priverstinį visų indėlių, didesnių negu 100 tūkst. eurų, investicinės vertės nubraukimą.

Kipro bankas, kuriame laikoma trečdalis visų indėlių, išliks, tačiau investuotojams teks už tai brangiai sumokėti. Šiame banke laikoma daugiausiai Rusijos subjektų pinigų.

Tačiau pagal naują susitarimą buvo atsisakyta praeitą savaitę žlugusio plano imtis priemonių prieš visus indėlininkus visuose Kipro bankuose.

Mažesnių indėlių iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) savininkams bus taikoma ES įstatymų garantuojamas indėlių draudimas. Tačiau laikantys Kipro bankuose didesnes sumas patirs didžiulių nuostolių.

Krizei praėjusią savaitę plėtojantis, Rusijos lyderiai atsisakė skirti naują pagalbą ar pratęsti 2014 metų grąžinimo terminą jau esamai 2,5 mlrd. eurų paskolai Kiprui.

Abu minėti bankai buvo uždaryti ir iki savaitės pabaigos pinigų atsiėmimo iš bankomatų limitą sumažino iki 100 eurų per dieną.

Derybų tikslas buvo surinkti maždaug 7 mlrd. eurų, daugiausia - iš Kipro bankų sektoriaus, kad būtų galima užsitikrinti 10 mlrd. eurų paskolų paketą, dėl kurio buvo susitarta prieš devynias dienas.

Didelė kliūtis visų derybų metu buvo ECB reikalavimas Kipro bankui apmokėti 9 mlrd. eurų „Laiki“ sąskaitą Frankfurtui, kuris, kaip atrodo, buvo priimtas.

„Dėl Kipro padarysime visa, ką galime“, - eidamas į sekmadienio vakaro derybas „Twitter“ parašė prezidentas.

N.Anastasiadis susitiko su ECB vadovu Mario Draghi (Marijumi Dragiu), TVF vadove Christine Lagarde (Kristin Lagard), ES prezidentu Hermanu Van Rompuy (Hermanu Van Rompėjumi), Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu), Euro grupės pirmininku Jeroenu Dijsselbloemu (Jerunu Deiselblumu) ir ekonomikos komisaru Olli Rehnu (Oliu Renu).

Šaltiniai prezidentūroje Nikosijoje valstybinei žiniasklaidai sakė, kad vienu metu Kipro lyderiai per derybas buvo labai nusivylę.

„Ar norite priversti mane atsistatydinti?“ - kreditorių klausė N.Anastasiadis, kurio žodžius citavo Kipro naujienų agentūra.

UŽBAIGTI „KAZINO EKONOMIKĄ“

Sunkios derybos apsnigtoje Belgijos sostinėje buvo sušauktos ECB pagrasinus pirmadienį nutraukti Kiprą palaikančių lėšų pervedimą, jeigu iki to laiko nebus jokio susitarimo.

Bankai Kipre turi būti vėl atidaryti antradienį, po 10 nedarbo dienų.

Anksčiau Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) teigė, kad Kipro partneriams euro zonoje reikia matyti „teisingą“ didelių, dažnai – tarptautinių, indėlininkų įnašą.

Laikas užbaigti „kazino ekonomikos“ praktiką Kipre, tvirtino jis.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) taip pat tvirtino, kad Kipro vyriausybei reikia laikytis „realaus“ požiūrio ir pateikti savo dalį susitarimui, kuris buvo pasiektas ankstesnį savaitgalį.

ES ekonomikos komisaras O.Rehnas savaitgalį perspėjo: „Liko tik sunkūs pasirinkimai“.

Pagalbos Kiprui apimtis yra menka palyginti su Nikosijos artimiausios sąjungininkės Graikijos, kuriai reikėjo šimtų milijardų eurų pirmosios euro zonos finansinės pagalbos.

Tačiau kai kurie lyderiai ir ekonomistai nerimauja, kad Kipro krizė gali paveikti kitas sunkumų patiriančias ekonomikas, tokias kaip Ispanija ir Italija, jeigu susitarimas nebus pasiektas.