Šventvietės žemė Indijos Ajodhjos mieste turi būti padalyta tarp hinduistų ir musulmonų

Ginčijama Indijos Ajodhjos mieste esančios šventvietės teritorija, į kurią pretenduoja musulmonai ir hinduistai, Alahabado aukštesniojo teismo sprendimu turi būti padalyta tarp šių religinių bendruomenių, remdamiesi vienu hinduistų šaliai atstovaujančiu advokatu, pranešė žurnalistai.

"Ji bus padalyta į tris dalis ir sprendimas (ją padalyti) bus priimtas per tris mėnesius", - sakė Ravi Shankaras Prasadas prie teismo besibūriuojantiems žurnalistams.

Pasak jo, vienas trečdalis ginčijamos teritorijos, kurioje dabar stovi laikina Ramos šventykla, atiteks musulmonų bendruomenei, o likę du trečdaliai dviem hinduistų grupėms.

"Dauguma nusprendė, kad žemė, kur stovi laikinai pastatyta šventykla, yra Ramos gimimo vieta, ir ši vieta negali būti perkelta", - sakė advokatas.

Vietos televizija patvirtino, kad nutartis buvo priimta dviem balsais prieš vieną.
R.Sh.Prasadas pridūrė, kad teismas taip pat nusprendė, jog dabartinė šventvietės teritorijos būklė nebus keičiama ateinančius tris mėnesius, kad šią teritoriją būtų galima taikiai pasidalyti.

Visa trijų teisėjų kolegijos nutartis šioje prieštaringoje byloje dėl to, ar žemė, kurioje stovėjo nugriauta Ajodhjos mečetė, priklauso hinduistams, ar musulmonams, kol kas nėra paviešinta.

Kova dėl 19 hektarų šventvietės teritorijos Indijos centrinėje dalyje esančiame Ajodhjos mieste priklausomybės išjudino valstybės pamatus ir tapo jau šimtus gyvybių nusinešusios nesantaikos tarp musulmonų ir hinduistų bendruomenių židiniu.

Alahabado aukštesnysis teismas buvo numatęs jau praėjusį penktadienį skelbti nutartį šešių dešimtmečių senumo byloje dėl to, ar minėta šventvietės teritorija turėtų būti atiduota hinduistams, kurie joje pastatytų Ramos šventyklą, ar musulmonų bendruomenei, kad ji čia atstatytų XVI amžiaus Babūro mečetę.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas nurodė Alahabado aukštesniajam teismui nukelti sprendimo priėmimą, kad galėtų antradienį išklausyti argumentus dėl galimybės dar atidėti šią bylą dėl daugiau nei 150 metų senumo ginčo.

Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas anksčiau šią savaitę nusprendė, kad ilgiau delsti nebegalima ir leido Alahabado teismui nutartį paskelbti ketvirtadienį.

1992 metais hinduistų radikalams Ajodhjoje nugriovus kelis dešimtmečius nenaudotą mečetę, tarp hinduistų ir musulmonų bendruomenių kilo smurto protrūkis, kuris nusinešė daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, daugiausia musulmonų, gyvybių.

Hinduistų aktyvistai teigia, kad Mogulų imperatorius Babūras mečetę pastatė vietoj nugriautos šventyklos, stovėjusios toje vietoje, kur gimė šventasis karalius Rama, hinduistų garbinamas kaip vienas svarbiausių dievo Višnaus įsikūnijimų.

Jau aštuoniolika metų žemė aplink nugriautą mečetę yra aptverta spygliuota viela ir akylai saugoma sustiprintų teisėsaugos pajėgų.

Indijos premjeras Manmohanas Singhas sakė, kad, be maoistų sukilimo ir separatistų maišto Kašmyre, vadinamosios Babūro mečetės, kuri stovėjo Utar Pradešo valstijoje, byla yra vienas didžiausių šių metų iššūkių šalies saugumui.


Šiame straipsnyje: Indijos šventoji žemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių