Suvienyta Korėja: ar fantazija kada nors virs realybe?

Pasaulis vienąsyk jau regėjo, kaip gali susivienyti dvi karo išskirtos tautos. Ar gali šis įvykis pasikartoti – šį kartą ne Europoje, o Azijoje? Ar Pietų ir Šiaurės Korėjoms kada nors pavyks tapti viena valstybe?

Atsigręžė į Pietus

Galbūt dabar ši mintis skamba fantastiškai. Visgi Kim Jong-unas, jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis, atrodo, tikrai nėra identiška tėvo Kim Jong-ilo kopija. Bet ar gali šis jaunuolis tapti reformatoriumi, koks buvo, pavyzdžiui, Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius Deng Xiaopingas?

Kim Jong-unas pastaruoju metu žengė kelis gan neįprastus žingsnius. Pirma, jis pareiškė, kad norėtų baigti konfliktuoti su kaimyne Pietų Korėja.

„Esminis dalykas, leisiantis baigti tautų susiskaldymą ir susivienyti, yra konfrontacijos tarp Pietų ir Šiaurės nutraukimas“, – rėžė prieš Naujuosius metus Kim Jong-unas. Drauge jis paminėjo 2000 ir 2007 m. abiejų šalių pasirašytus susitarimus. Šie atvėrė duris milijardinėms Pietų investicijoms į skurdžią Šiaurę. Pietų Korėja tada pažadėjo ne tik laivų statyklų, bet ir pramonės parkų, o mainais gavo pigios darbo jėgos, taip pat viltį, kad bus užkastas dviejų kaimynių karo kirvis.

Tada, galima sakyti, laimėjo abi pusės, tačiau į valdžią 2008 m. Pietų Korėjoje atėjus konservatyvioms jėgoms su šalies prezidentu Lee Myung-baku priešakyje, medaus mėnuo baigėsi. Lee Myung-bako administracija sustabdė bendradarbiavimą, galiausiai įtampa tiek išaugo, kad abiejų šalių pasienyje ėmė skraidyti raketos ir torpedos.

Nors susivienijimo programa nebuvo nustumta į šalį, Lee Myung-bakas pripažino, kad nemato pagrindo dviem šalims susivienyti.

„Mūsų įsipareigojimai susivienyti niekur nedingo. Tai nesikeičia ir visuomet bus mūsų tikslas. Tačiau nematau galimybės taikiai susijungti. Bent jau artimoje ateityje“, – sakė interviu „Financial Times“ Pietų Korėjos vadovas.

Už ar prieš susitaikyti?

Visgi daug kas priklauso ne tik nuo Šiaurės Korėjos. Kim Jong-unas pabrėžė, kad jo „vyriausybė bendradarbiaus tik su tomis pasaulio valstybėmis, kurios bus draugiškos Šiaurės Korėjai“.

Ar tai reiškia, kad komunistinė šalis taps atviresnė? O kaip reaguoja į Šiaurės pareiškimus Seulas? Juk jau visai greitai Pietų Korėjoje į valdžią žengs nauja prezidentė.

Pietų Korėjos naujoji vadovė Park Geun-hye – konservatyviojo sparno atstovė, maža to, ji – Park Chung-hee duktė. Šis Pietų Korėjos lyderis, valdęs šalį nuo 1961 iki 1979 m., garsėjo kaip nuožmus antikomunistas. Ar gali buvusio Pietų Korėjos lyderio, į kurį Šiaurės Korėja net kelis kartus kėsinosi, duktė susidraugauti su naujuoju Šiaurės Korėjos lyderiu? Juk per vieną pasikėsinimą į jos tėvą 1974 m. žuvo politikės motina. Galbūt?

Juk ji 2002 m. nuvyko į Pchenjaną susitikti su Kim Jong-ilu. Ji nesyk kritikavo ir pernelyg kietą Lee Myung-bako laikyseną... Maža to, per rinkimų kampaniją Park Geun-hye pabrėžė, kad norėtų susitikti su naujuoju valstybės kaimynės vadovu.

Kita vertus, vargu ar Park Geun-hye bus „šilkinė“, bent jau kalbėdama apie Pchenjano branduolinę programą. Jos ne sykį viešai išsakyta nuomone, „dalydama tik meduolius Pietų Korėja negali tikėtis, kad Šiaurė pasikeis“.

Beje, Šiaurės Korėjos propaganda kažkada net yra pavadinusi naująją Pietų Korėjos vadovę maniake ir fašiste, nors pastaruoju metu į jos pusę nebuvo paleista nė vienos kritikos strėlės.

„Šiaurės Korėja, atrodo, lauks, kad pamatytų, kokią poziciją užims Park Geun-hye, – komentavo Andrejus Lankovas, Šiaurės Korėjos specialistas iš Kookmino universiteto Seule. – Jei naujoji Pietų Korėjos vadovė nerodys jokių ženklų, kad nori suartėti su Šiaure, Pchenjanas vėl griebsis provokacijų“.

Johnas Delury, tarptautinių santykių profesorius, pabrėžė, kad abiejų šalių suartėjimas galimas, tačiau kalbėti apie galimą susivienijimą dar anksti.

„Šiaurės Korėjos režimas parodė, kad norėtų suartėti su Pietų Korėja. Tačiau Seule kartais juokaujama, kad jei Korėjos vieną sykį susivienys, Pietūs gaus tik nemokamą kosmoso programą“, – kalbėjo ekspertas.
Korėjos valstybė – utopija?

Ekspertai juokiasi, tačiau galbūt Korėjų susivienijimas nėra utopija? Bet kaip gali susivienyti dvi valstybės, jei vienos vien gynybos biudžetas viršija kitos ekonomikos dydį?

Vargu ar šiuo atveju būtų įmanomas Vokietijos susivienijimo scenarijus, kai Vakarų Vokietija absorbavo Rytų. Rytų Vokietijos ekonomikos dydis prilygo trečdaliui Vakarų Vokietijos, o Pietų Korėjos ekonomika didesnė net 15 kartų.

Galiausiai pagal gyventojų skaičių Rytų Vokietija buvo gerokai mažesnė nei Vakarų, o Šiaurės Korėjos gyventojų skaičius lygus beveik pusei Pietų Korėjos.

Nenuostabu, kad Korėjų jungtuvės dažnai vadinamos tiesiog fantazija. Net Pietų Korėjoje žmonės neretai skeptiškai vertina tokią idėją. Nors pusė pietiečių sutiktų susivienyti su Šiaure, daugelis jų verčiau norėtų draugiškų santykių su kaimynais nei vienos valstybės.

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Roh Moo-hyunas, dažnai kėlęs idėją apie bendrą ekonominį bloką su Šiaure, taip pat visuomet laikėsi atsargios pozicijos susijungimo klausimu.

Kalbėdamas 2005 m. Berlyne jis sakė: „Vokietija sumokėjo didžiulę kainą, kad susivienytų, ir iki šiol ją moka. Tikiuosi, Korėja neseks šiuo pavyzdžiu.“

Tačiau Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius iš Pietų Korėjos Ban Ki-moonas pabrėžė, kad jo šalis neturėtų atsisakyti vieningos Korėjos idėjos.

„Labai norėčiau, kad vyktų dialogas, kuris padėtų sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje. Galėtume galvoti apie susivienijimą“, – sakė JT vadovas. Paklaustas, ar tiki, kad vieną dieną Korėjos taps viena valstybe, Ban Ki-moonas atsakė: „Labai to tikiuosi. Kuo greičiau tai įvyks, tuo bus geriau. Tikiu, kad pasikeistus valdžiai Šiaurės Korėjoje naujoji vyriausybė sės prie derybų stalo. Manau, tik taip jie gali išspręsti savo ekonomikos problemas.“

Reformatorius ar realistas?

Ar gali Kim Jong-unas pamažu paversti Šiaurės Korėją tinkama jungtuvėms su Pietų Korėja? O gal jis paprasčiausiai suvokia, kad jo režimas ilgai netemps, jei žmonės neturės duonos?

Ekspertai, komentuodami Kim Jong-uno ekonomikos reformas, neskuba daryti išvadų.

Oh Gyeong-seopas, Sedžongo instituto Pietų Korėjoje ekspertas, pabrėžė: „Kim Jong-uno reformos veikiau yra skirtos sistemai reformuoti, o ne pasukti rinkos ekonomikos link. Juk reformų programoje įrašyta tiek valstybinė nuosavybė, tiek draudimas kurti privatų verslą.“

2002 m. Šiaurės Korėja taip pat rodė susidomėjimą ekonomikos modernizavimu, tačiau režimas greitai susivokė, kad toks ekonomikos modelis – grėsmė. Visgi 2002 m. reformų smaigalyje atsidūręs buvęs Šiaurės Korėjos premjeras Pakas Pong-ju, pasak Pietų Korėjos žvalgybos, 2010 m. vėl grįžo prie šalies ekonomikos vairo, globojamas įtakingos Kim Jong-uno tetos Kim Kyong-hee.

Galbūt tai reiškia, kad kažkada pradėtų, bet neįvykdytų reformų vėl bus imtasi?

Svarbiausi faktai: Šiaurės Korėja

Oficialus pavadinimas: Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika.
Sostinė: Pchenjanas.
Vadovai: pirmasis vadovas Kim Il-sungas. 1980 m. valdžią perėmė jo sūnus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tėvo mirties valdžią perėmė Kim Jong-unas.
Politinė sistema: totalitarinis režimas.
Gyventojų skaičius: 24,5 mln.
Ekonomika
• Dydis: apie 40 mlrd. JAV dolerių.
• BVP vienam..
[11:02:49] Margarita: Ekonomika
• Dydis: apie 40 mlrd. JAV dolerių.
• BVP vienam gyventojui: 1,8 tūkst. dolerių.
• Žemės ūkis – 23,2 proc., pramonė – 43,2 proc., paslaugos – 33,6 proc.
• Darbo jėga: 10 mln.
• Žemės ūkyje dirba 35 proc., pramonės ir paslaugų sektoriuje – 65 proc. šalies gyventojų.
• Nedarbo lygis: nėra duomenų.
• Biudžeto išlaidos: 3,3 mlrd. JAV dolerių.
• Įplaukos: 3,2 mlrd.
Eksportas: daugiausia eksportuoja į Kiniją, Pietų Korėją ir Bangladešą.
Importas: daugiausia importuoja iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Rusijos.
Skola: 12,5 mlrd. dolerių (2001 m. duomenimis).
Kariuomenė
• Struktūra: Šiaurės Korėjos liaudies armija; sausumos pajėgos; laivynas, oro pajėgos, viešosios tvarkos pajėgos.
• Karių skaičius: vyrų – 207 tūkst.; moterų: – 204 tūkst.
• Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 6,5 mln.; moterų nuo 16 iki 49 metų – 6,4 mln.
• Išlaidos: nežinoma.
Svarbiausi faktai: Pietų Korėja
Oficialus pavadinimas: Korėjos Respublika.
Sostinė: Seulas.
Vadovai: prezidentas Lee Myung-bakas, išrinktoji prezidentė Park Geun-hye, premjeras Kim Hwang-si.
Politinė sistema: respublika.
Gyventojų skaičius: 48,8 mln.
Ekonomika
• Dydis: 1,5 trln. JAV dolerių.
• BVP vienam gyventojui: 31,2 tūkst. dolerių.
• Žemės ūkis – 2,6 proc.; pramonė – 39,2 proc.; paslaugos – 58,2 proc.
• Darbo jėga: 25,1 mln.
• Žemės ūkyje dirba 6,4 proc., pramonėje – 24,2 proc., paslaugų sektoriuje – 69,4 proc. šalies gyventojų.
• Nedarbo lygis: 3,4 proc.
• Biudžeto išlaidos: 247 mlrd. dolerių.
• Įplaukos: 263,8 mlrd. dolerių.
• Eksportas: daugiausia eksportuoja į JAV, Kiniją ir Japoniją.
• Importas: daugiausia importuoja iš Kinijos, Japonijos, Saudo Arabijos, JAV, Australijos.
• Skola: 449,6 mlrd. dolerių.
Kariuomenė
• Struktūra: Korėjos Respublikos armija, oro pajėgos ir jūrų laivynas.
• Karių skaičius: vyrų – 365,7 tūkst., moterų – 321,2 tūkst.
• Gyventojų, galinčių tarnauti kariuomenėje, skaičius: vyrų nuo 16 iki 49 metų – 13,1 mln., moterų nuo 16 iki 49 metų – 12,4 mln.
• Išlaidos: 2,7 proc. BVP.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaip

kaip portretas
ir visur,del visko kalti prakekti konservatoriai,kas tokius debilus gimdo,konsevatoriu reik pradangint dar kudikisteje
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių