Sutartis dėl Jeruzalės padidins Jordanijos vaidmenį Šventajame mieste

Jordanijos ir palestiniečių sutartis, pagal kurią karaliui Abdullah II (Abdulai II) patikima teisė rūpintis musulmonų šventosiomis vietomis Jeruzalėje, ko gera, buvo sumanyta kaip priemonė įtraukti Amaną į būsimas taikos derybas su Izraeliu, sako ekspertai.

Sekmadienį Jordanijos monarcho ir palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) sutartis patvirtino dar 1924 metais sudarytą žodinį susitarimą patikėti Jeruzalės šventųjų vietų apsaugą arabų karalystei.

Tačiau faktas, kad naujoji sutartis buvo pasirašyta tuojau po kovo 20-24 dienomis vykusios JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kelionės po Artimuosius Rytus, paskatino vienus analitikus ją susieti su įstrigusiu taikos procesu, o kiti joje įžvelgia galimybę apsisaugoti nuo tolesnių Izraelio veiksmų.

"Ji gali būti ženklas apie Obamos vadovaujamų pastangų atnaujinti taikos derybas pradžią, nes tai rodo, kad Palestinos Autonomija ir Jordanija turi konstruktyvių pasiūlymų dėl Jeruzalės, sakė Al Kudso (Jeruzalės) politikos studijų centro vadovas Oraibas Rintawi (Oraibas Rintavis).

„Ji stiprina Jordanijos vaidmenį, sprendžiant Jeruzalės klausimą, suteikdama teisinių ir politinių priemonių spręsti šią problemą tarptautiniu lygmeniu, pripažįstant palestiniečiams ir Izraeliui“, - aiškino jis.

Sekmadienį Abdullah II ir M.Abbasas pažymėjo savo „bendrą tikslą“ - ginti Jeruzalę ir jos šventąsias vietas nuo pastangų judaizuoti Šventąjį miestą, ypač interesų konflikto centre atsidūrusią Al Aksos mečetės kompleksą.

„Šiame istoriniame susitarime Abbasas pakartojo, kad karalius yra šventųjų vietų Jeruzalėje sergėtojas ir kad jis turi teisę naudoti visas teisėtas priemones joms išsaugoti - ypač Al Aksos mečetei“, - sakoma Amano rūmų pranešime.

Būsimas Jeruzalės statusas - vienas iš daugiausiai nesutarimų kurstančių klausimų ilgai besitęsiančiame Izraelio ir palestiniečių konflikte.

Izraelis, okupavęs arabiškąją Rytų Jeruzalė per Šešių dienų karą 1967-aisiais, o vėliau ją aneksavęs, teigia, kad visas Šventasis miestas turės tapti žydų valstybės „amžina ir nedaloma sostine“, nors šio žingsnio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.

Tačiau palestiniečiai nori, kad rytinė Jeruzalės dalis taptų jiems pažadėtos valstybės sostinė, ir įnirtingai priešinasi bet kokioms Izraelio pretenzijoms į tą teritoriją.

Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta. Šią šventyklą sugriovė senovės romėnai 70 mūsų eros metais.

Dabar jos vietoje stūkso Uolos kupolo šventovė ir Al Aksos mečetė, o šis kompleksas yra musulmonų trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Dėl politinių ir religinių interesų, susijusių su šia vieta, buvo kilę daug susirėmimų tarp žydų ir musulmonų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių