Šiaurėje bręsta skyrybos

Grenlandijos gyventojai lapkričio pabaigoje vykusiame referendume balsavo už didesnę salos savivaldą. Tai buvo pirmasis žingsnis link daugumos grenlandiečių svajonės - visiško atsiskyrimo nuo Danijos. Tačiau nepriklausomybę nėra lengva pasiekti.

Nuo 1721 metų buvusi Danijos kolonija, Grenlandija po pustrečio šimto metų, 1979-aisiais, gavo dalinę autonomiją. Šįmet lapkričio 25 dieną didžiausios pasaulio salos gyventojai rinkosi prie balsadėžių norėdami įgyti dar daugiau teisių. Už didesnį teritorijos savarankiškumą pasisakė didžioji dalis - per 75 proc. - balsavusiųjų.

Naujas salos statusas, patvirtinus Danijos parlamentui, turėtų įsigalioti 2009 metų birželio 21 dieną. Tuomet Grenlandijos gyventojai, kurių dauguma yra čiabuviai inuitai, į savo rankas perims policijos ir teismų darbą, pakrančių apsaugą.

Užsienio politikos ir gynybos klausimai liks Danijos žinioje.

Vietoj danų, grenlandų taps oficialia autonomijos kalba. Salos gyventojai taip pat galės pretenduoti į didesnę dalį pelno, kurį pavyktų uždirbti iš gamtos turtų: naftos, aukso, deimantų.

Daugeliui grenlandiečių referendumas buvo jaudinantis įvykis, kuriuo, jų manymu, buvo ištaisyta istorinė klaida.

„Aš esu labai sujaudintas, nes dabar būsime pripažinti kaip atskira tauta", - po referendumo sakė Grenlandijos premjeras Hansas Enoksenas.

Tačiau inutai dar negreit galės džiaugtis tikrąja nepriklausomybe, nors danai, atrodo, neprieštarautų skyryboms, pažymi britų savaitraštis „The Economist". Taip yra todėl, kad Grenlandijai nepriklausomybė dabar būtų sunkiai įperkama. Pagrindinis salos eksportas - žuvis, o Danijos teikiamos 3,4 mlrd. kronų metinės dotacijos, sudarančios apie du trečdalius visų autonomijos pajamų, yra būtinos sveikatos, švietimo ir kitų paslaugų finansavimui. Visgi, net ir su šia ekonomine parama, pragyvenimo lygis Danijoje ir Grenlandijoje labai skiriasi.

Be to, nepriklausomybės priešininkai tvirtina, kad Grenlandijoje, kurios plotas yra dešimt kartų didesnis už Didžiosios Britanijos, gyvena per mažai gyventojų, tad jai būtų sunku tapti pilnaverte savarankiška valstybe. Vos 56 tūkst. gyventojų turinčioje saloje, kurios 80 proc. paviršiaus dengia ledynai, nutiesta nedaug kelių. Nedarbo lygis siekia 9 proc., klesti alkoholizmas ir savižudybės. Trūksta išsilavinusių žmonių, kurie galėtų iš danų perimti visas valstybės valdymo funkcijas.

Todėl viltis prasigyventi Grenlandija sieja su gamtos ištekliais, ypač nafta ir dujomis. JAV geologų duomenimis, prie salos krantų galėtų būti apie 20 mlrd. barelių naftos. Tačiau jos paieškos ir gavyba gali užtrukti ilgus metus ir reikalauja didelių investicijų.

Taip pat, tirpstant ledynams, atsiveria naujos galimybės ieškoti naudingųjų iškasenų salos gilumoje, kur gali slypėti didžiuliai turtai.

„Ar Grenlandijos gyventojai taps nepriklausomi, smarkiai priklausys nuo gamtos išteklių. Tai gali atsitikti po 30-40 metų", - sako Danijos valdančiosios konservatorių partijos narys Peras Oerumas Joergensenas.

Tuo metu savivaldos šalininkai viliasi, kad nepriklausomybės nereikės taip ilgai laukti. Grenlandijos vyriausybės vadovas H.Enoksenas svajoja, kad tai galėtų įvykti 2021 metais, kai sukaks 300 metų nuo Danijos kolonizacijos pradžios, kiti salos gyventojai tos dienos norėtų sulaukti dar anksčiau.