Savižudybės aktas pačiai „Al Qaedai“

Sėkmingos “Al-Qaedos” atakos prieš Niujorko bokštus dvynius ir Pentagoną atrodė kruopščiai ir meistriškai suplanuotos. Tačiau atsižvelgus į tai, kad šių teroro aktų organizatoriai tik per plauką išsisuko iš teisėsaugos gniaužtų, planas atrodo ne toks jau tobulas.

Panašu, kad kvailiems ir nerangiems piktadariams tiesiog nusišypsojo sėkmė, rašo JAV internetinis žurnalas „Slate“.

Faktai apie Rugsėjo 11-ąją

• Sąmokslininkas Khalidas Almihdharas, į JAV teisėsaugos akiratį patekęs po JAV eskadrinio minininko „USS Cole“ susprogdinimo Jemene 2000 m., sukėlė įtarimų San Diego pilotų mokykloje, kur norėjo išmokti valdyti keleivinį lėktuvą „Boeing“. 2001 m. rugsėjo 11-ąją Kh.Almihdharas skrido lėktuvu, kuris rėžėsi į Pentagoną.
• Kitas sąmokslininkas Nawafas Alhazmi irgi sukėlė įtarimų, kai pažįstamam degalinės darbuotojui pasigyrė, kad greitai taps įžymus. 2001 m. rugsėjo 11-ąją N.Alhazmi skrido tuo pačiu lėktuvu, kaip Kh.Almihdharas.
• Po Rugsėjo 11-osios Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas George'as Tenetas pripažino, kad dar 2001 m. liepą gavo rimtų pavojaus signalų ir kad Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Kennethas Williamsas įspėjo apie daug įtartinų asmenų Arizonos pilotų mokykloje.
• 2001 m. rugpjūtį tuometinis JAV prezidentas George'as W.Bushas gavo slaptą pranešimą, kad Osama bin Ladenas ruošiasi smogti Amerikai.
• 2001 m. rugpjūtį FTB agentai apklausė Zacariasą Moussaoui, kuris Minesotos pilotų mokykloje domėjosi skraidymu virš Niujorko ir galimybe skrendant atidaryti pilotų kabinos duris. Šis asmuo buvo nerūpestingas ir neatsargus, todėl „Al-Qaeda“ vadovai greičiausiai neleido jam dalyvauti Rugsėjo 11-osios operacijoje ir nusprendė palikti jį kitiems išpuoliams.
• 2001 m. rugpjūčio 23 d. sužinojęs apie Z.Moussaoui, CŽV vadovas G.Tenetas jokių veiksmų nesiėmė.
• Bandydamas gauti orderį ištirti Z.Moussaoui nešiojamąjį kompiuterį, FTB agentas bandė įtikinti vadovybę, kad stengiasi užkirsti kelią lėktuvo užgrobimui ir nukreipimui į Pasaulio prekybos centrą. FTB vadovų akivaizdūs įtariamojo ryšiai su „Al-Qaeda“ neįtikino, orderis buvo išduotas dvi dienos po Rugsėjo 11-osios.

„Jo IQ nebuvo itin didelis“

Po Rugsėjo 11-osios praėjus aštuoneriems metams, iki šiol skaudu suvokti, kad JAV valdžia neišnaudojo galimybės sulaikyti teroristus ir užkirsti kelią tūkstančius aukų pareikalavusiems išpuoliams. Tų, kas pažįsta Vašingtono biurokratinę sistemą, tai neturėtų stebinti. Bet taip pat derėtų pripažinti, kad „Al Qaeda“ pernelyg rizikavo, pasikliaudama JAV valdžios žioplumu. Tai, kad jiems pasisekė, anaiptol neliudija apie jų gerus organizacinius gebėjimus.

Lawrence'as Wrightas savo knygoje „Bokštas miražas:„Al-Qaedos“ kelias į Rugsėjo 11-ąją“ citavo O.bin Ladeno draugą, sudanietį Issamą al Turabi: „Man jis patiko. Tik deja, jo intelekto koeficientas nebuvo itin didelis.“

Galbūt teroristai nėra visiškai buki, bet ar jie elgiasi racionaliai? „Terorizmo aktai niekada nepadeda įgyvendinti jokio svarbaus politinio tikslo“, - dar prieš du dešimtmečius rašė žymus žaidimų teorijos žinovas Thomas C.Schellingas. Jo mintį 2006 m. išplėtojo Stenfordo universiteto mokslininkas Maxas Abrahmsas, parašęs ataskaitą „Kodėl terorizmas neveikia“. Jis išanalizavo 28 teroristines grupes, nustatė jų keliamus tikslus ir padarė išvadą, kad tik 7 proc. išpuolių padėjo įgyvendinti šiuos tikslus. Grupuotės, kurios atakavo civilius, o ne kariškius, beveik niekada nepasiekė savo tikslų.

2008 m. moksliniame straipsnyje „Ko iš tikrųjų nori teroristai“ M.Abrahmsas aiškino, kad teroristinės grupuotės nesugeba nustatyti strateginių tikslų ir nuosekliai jų laikytis. Tuomet kodėl žmonės tampa teroristais? „Dėl emocinių ryšių su draugais teroristais“, - paaiškino M.Abrahmsas. Jiems svarbus broliškumas, o ne teritorijos, įtaka ar noras pademonstruoti tvirtus religinius įsitikinimus.

Marcas Sagemanas, teismo medicinos psichiatras ir buvęs Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas, išanalizavo 400 teroristų, kovojusių prieš JAV, biografijas. Jis išsiaiškino, kad 88 proc. teroristais tapo ne todėl, kad norėjo pakeisti pasaulį, o todėl, kad jų šeimos ar draugai buvo susiję su džihadu. Iš 400 žmonių tik keturi M.Sagemanui sukėlė įtarimų dėl psichinės sveikatos. Tai yra žymiai mažesnis rodiklis, nei plačioje visuomenėje.

Savižudybės aktas pačiai „Al Qaedai“

Rugsėjo 11-osios negalima vadinti teroristų pergale. Netrukus po išpuolių JAV Afganistane sunaikino „Al Qaedos“ stovyklas, nuvertė jos globėjus - Talibano režimą, sulaikė arba nukovė du trečdalius organizacijos lyderių, o pagrindinis Rugsėjo 11-osios autorius Khalidas Sheikhas Mohammedas atsidūrė Gvantanamo kalėjime.

JAV žvalgybos duomenimis, šiuo metu „Al Qaedos“ narių skaičius siekia vos kelis šimtus. Jungtinės Valstijos paralyžiavo šią teroristinę organizaciją. Jos vadovai Osama bin Ladenas ir Aymanas al Zawahiri teliko simboliniais lyderiais. „Al Qaedos“ svajonė atkurti trijuose kontinentuose išsidriekusį islamišką kalifatą šiandien kelia tik juoką.

Kadaise siaubą sėjusi teroristinė organizacija susigadino įvaizdį net islamiškame pasaulyje. Arabai pasibaisėjo, kai po Rugsėjo 11-osios smarkiai padaugėjo musulmonų žudynių. Nemažą dalį jų nužudė pati „Al Qaeda“ ir kitos teroristinės organizacijos. Ryškus pavyzdys - 2005 m. išpuoliai trijuose Jordanijos viešbučiuose, kai žuvo dešimtys palestiniečių ir jordaniečių, šventusių vestuves. „Al Qaedos“ padalinys Irake negailestingai žudė civilius, išprovokavo atsakomąją smurto bangą ir privertė šios šalies sunitų kovotojus šlietis prie amerikiečių.

Buvęs „Al Qaedos“ verbuotojas, žinomas kaip daktaras Fadlas, iš Egipto kalėjimo rašė: „Rugsėjo 11-oji tapo savižudybės aktu ne tik keturių lėktuvų pagrobėjams, bet ir visai „Al Qaedai“.