Rusijos investuotojai „nesidomi“ Kipro pasiūlymais

Rusijos investuotojai nesusidomėjo Kipro finansų ministro Michalio Sario (Michalis Sarris) pasiūlymais siekiant surinkti jo šaliai papildomą finansavimą, penktadienį pareiškė rusų finansų ministras.

„Mūsų investuotojai išnagrinėjo šį klausimą ir nepademonstravo jokio susidomėjimo“, - M.Sariui išvykus iš šalies sakė Antonas Siluanovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

A.Siluanovas pridūrė, kad Rusijos investuotojų taip pat nedomina dujos gavybos Kipro pakrantėje galimybės ir šios salos finansų sektorius.

„Jų pasiūlymai buvo tokie: sukurti valstybinę bendrovę, perduodant dujų telkinių aktyvus ir pasiūlyti prisidėti Rusijos investuotojams - pirkti obligacijų, vėliau įsigyjant akcijų, - nurodė ministras. - Jie norėjo perkelti į investicinį fondą šios bendrovės (ir) bankų akcijas, kurias jie galėjo pasiūlyti realizuoti.“

A.Siluanovas pridūrė, kad Kipras taip pat siūlė investuoti į jo bankus, tačiau nei viena Rusijos komercinė kredito organizacija to daryti nepanoro.

Dėl galimybių pratęsti anksčiau Rusijos Nikosijai suteiktos paskolos grąžinimo terminą nebuvo diskutuojama, nes tai pablogintų valstybės įsiskolinimo lygį, pagal kurį sprendžiama, ar planuojama Europos Sąjungos (ES) finansinio gelbėjimo programa Kiprui bus gyvybinga, pažymėjo Rusijos finansų vadovas.

„Laukiame ES (skolintojų) trejeto sprendimo ir juo remdamiesi ... priimsime sprendimą dėl mūsų dalyvavimo restruktūrizuojant skolą“, - nurodė A.Siluanovas.

Skolintojai pažadėjo suteikti salai 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolą, tačiau kad gautų šias lėšas, Kipras privalo pats iki pirmadienio surinkti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų).

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva neužvėrė durų papildomos pagalbos prašančiam Kiprui, tačiau pažymėjo, jog Rusija nori pirmiau sulaukti susitarimo tarp Nikosijos ir Briuselio.

„Mes neužvėrėme durų, - D.Medvedevas sakė po derybų su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Chosė Manueliu Barozu). - Tačiau (Maskva savo nuomonę pareikš) tik priėmus galutinį planą dėl Europos šalių pagalbos Kiprui.“

Tai leistų Nikosijai išvengti finansinės sistemos griūties, dėl kurios ši sala gali prarasti narystę euro zonoje.

Įtūžę Kipro įstatymų leidėjai antradienį atmetė planą surinkti trūkstamus 5,8 mlrd. eurų apmokestinant indėlius šalies bankų sąskaitose, vadindami šį ES pateiktą pasiūlymą bankų apiplėšimu.


Šiame straipsnyje: Kiprasbankų problemosrusija,

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių