Rusijoje priimtas įstatymas dėl valstybės išdavystės

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį priėmė itin prieštaringai vertinamą teisės aktą, pagal kurį išplečiamas valstybės išdavystės apibrėžimas. Į jį įtraukiamas jautrios informacijos perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms.

Federacijos Taryba šį teisės aktą priėmė 138 senatorių balsais - prieš jį nebalsavo niekas, o susilaikė tik vienas. Šis žingsnis atveria kelią įstatymą pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui, kuris, kaip prognozuojama, tai padarys, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Šiame įstatyme kaip valstybės išdavystė įvardijamas ne vien slaptos informacijos perdavimas užsienio vyriausybėms, bet ir konsultacijų arba finansinės pagalbos teikimas, įskaitant tarptautines organizacijas, jeigu jos įsitraukusios į „veiklą, nukreiptą prieš Rusijos saugumą“.

Dabartiniame įstatyme dėl valstybės išdavystės tarptautinės organizacijos neminimos, o jis taikomas tik veiksmams, kenkiantiems „užsienio saugumui“.

Naujajame teisės akte taip pat numatoma baudžiamoji atsakomybės asmenims, kurie įgijo valstybės paslapčių neteisėtomis priemonėmis, tokiomis kaip pagrobimas, papirkimas arba šantažas. Už tai numatoma iki ketverių metų laisvės atėmimo.

Žmogaus teisių aktyvistai ir teisininkai sako, jog dėl platesnio išdavystės apibrėžimo gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už dalijimąsi informacija su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip „Amnesty International“, ar netgi kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Šis teisės aktas buvo priimtas po to, kai buvo priimti įstatymai, įvardijantys iš užsienio lėšų gaunančias žmogaus teisių organizacijas „užsienio agentėmis“, numatantys baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą, taip pat numatantys tinklalapių, kuriuose reiškiama kritika vyriausybei, „juodojo sąrašo“ sudarymą.

Pasak aktyvistų, visi šie įstatymai yra dalis platesnės kampanijos prieš opoziciją, keršijant už precedento neturėjusius protestus, prasiveržusius prieš V.Putinui gegužę grįžtant į Kremlių trečiai kadencijai prezidento poste.