Raudonasis Kryžius: misija – visiems vienodai padėti

Šveicarijoje įsikūręs Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) paminėjo garbingą 150 metų jubiliejų. Per šį laiką humanitarinė organizacija patyrė iš šilto, ir šalto.

TRKK buvo įkurtas siekiant rūpintis nukentėjusiais nuo karo žmonėmis. 1863 m. organizacijos įstatus sukūrė šveicarai: filantropas Henry Dunant’as, teisininkas Gustave’as Moynieras, gydytojai Louis Appia ir Théodore’as Maunoiras bei generolas Guillaume’as Henri Dufouras.

Raudonojo Kryžiaus įkūrėju laikomas H.Dunant’as. Jį sukrėtė 1859 m. Šiaurės Italijoje įvykęs Solferino mūšis tarp Prancūzijos ir Austrijos pajėgų. Po šio mūšio jis ėmė rūpintis, kad būtų nustatytos tarptautinės taisyklės dėl sužeistų karių, ypač karo belaisvių, priežiūros.

Tuo metu pasaulyje veikė daugiau labdaros organizacijų, tačiau TRKK nebuvo panašus į jas. Komitetas buvo išskirtinis tuo, kad nepaisė karių uniformos, ragino su visais elgtis vienodai. Nenuostabu, kad TRKK būstine tapo Šveicarija. Neutralumo politika buvo Šveicarijos užsienio politikos pamatas.

TRKK netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą. 1864 m. pirmąją Ženevos konvenciją pasirašė 12 valstybių. Tai buvo pirmasis pasaulyje tarptautinis humanitarinis įstatymas.

1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Raudonajam Kryžiui tapo posūkio tašku. Tuo metu gausiai išaugo TRKK darbuotojų gretos, buvo įkurtos pirmosios organizacijos atstovybės už Šveicarijos ribų.

Po Pirmojo pasaulinio karo TRKK iš dalies perėmė Raudonojo Kryžiaus draugijų lyga, įkurta 1919 m. Amerikos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva, prie kurios greitai prisidėjo atitinkamos organizacijos Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir Italijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą TRKK smarkiai sustiprino savo įtaką, tačiau siekdamas išlikti neutrali organizacija tylėjo apie nacistinės Vokietijos įkurtas koncentracijos stovyklas. TRKK svarstė galimybę viešai reikalauti nacių atsakomybės 1942 m. Tačiau komitetui atrodė, kad jo poveikis bus menkas, bet galintis sukelti problemų neutraliai Šveicarijai.

Vėlesniais dešimtmečiais TRKK nusprendė iš naujo nustatyti santykius su šalimi, kurioje įsikūrusi jo būstinė, siekdamas labiau apsaugoti savo nepriklausomybę. 1991 m. Šveicarija suteikė TRKK tokią pačią diplomatinę neliečiamybę.

Nors po Antrojo pasaulinio karo buvo priartėjęs prie bankroto ribos, šiuo metu komitetas visame pasaulyje turi daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų, daugiausia ne Šveicarijos piliečių, o jo metinis biudžetas yra apie 1,2 mlrd. JAV dolerių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių