Prancūzijos Senatas uždraudė neigti armėnų genocidą (atnaujinta)

Prancūzijai uždraudus neigti armėnų genocidą, šalies santykiai su Turkija – svarbia NATO nare ir ekonomikos partnere – pasiekė naujas žemumas.

Bauda ir kalėjimas

Prancūzijos Senatas pirmadienį priėmė įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už armėnų genocido neigimą. Dokumentas, priimtas 127 balsais prieš 86, numato iki vienų metų kalėjimo bausmę ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų) baudą neigiantiems, kad Osmanų imperijos turkų pajėgų 1915 m. vykdytos armėnų žudynės prilygsta genocidui.

Dabar Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio dešinioji Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP) pasiūlė šio įstatymo projektą, turi pasirašyti šį teisės aktą, kad jis įsigaliotų, tačiau daugelis tai laiko tik formalumu.

Prancūzija pripažino armėnų genocidą dar 2001 m., bet naujausias įstatymas žengė dar toliau ir sukėlė naują Paryžiaus ir Ankaros santykių krizę.

Vieni pyksta, kiti triumfuoja

Turkijos ambasadorius Prancūzijoje antradienį pranešė, kad dviejų šalių diplomatiniai santykiai gali visiškai nutrūkti ir kad jis gali būti atšauktas iš Paryžiaus visam laikui.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoğanas reagavo ne ką švelniau: „Pasiūlymas, priimtas Prancūzijoje, prilygsta diskriminacijai, rasizmui ir pažeidžia minties laisvę. Mums jis yra niekinis ir negaliojantis. Mes dar nepraradome vilties, kad jis gali būti pataisytas.“

Armėnija ir didelė pasaulinė armėnų bendruomenė, kuri seniai kovotojo, kad tarptautiniu mastu būtų pripažintas jų protėvių genocidas, triumfavo.

„Ši diena bus įrašyta auksu ne vien armėnų ir prancūzų tautų draugystės istorijoje, bet ir žmogaus teisių gynimo visame pasaulyje istorijos analuose“, – sakoma Armėnijos užsienio reikalų ministro Edwardo Nalbandiano pranešime.

Žingsnis prieš rinkimus?

Bendros nuomonės dėl naujo įstatymo nėra ir pačioje Prancūzijos vyriausybėje. Kai kurie ministrai baiminasi, kad dėl jo gali nukentėti diplomatiniai ir prekybos ryšiai su svarbia NATO nare ir ekonomikos partnere. Netgi N.Sarkozy užsienio reikalų ministras Alainas Juppé pripažino, jog šis teisės aktas priimamas ne laiku.

Kai kurie apžvalgininkai įtaria, kad tai yra politinis žingsnis prieš Prancūzijos prezidento rinkimus, kurie vyks balandį ir kuriuose N.Sarkozy sieks būti perrinktas antrai kadencijai.

„Aišku, kad N.Sarkozy pateikė šį įstatymą dėl priežasčių, susijusių su rinkimais. Prancūzijoje yra nemenka armėnų bendruomenė, kuri dabar už jį balsuos“, – teigė Prancūzijos televizijos „France 3“ politikos apžvalgininkas Christianas Malard'as.

Įtampa pasiekė apogėjų

Maždaug 500 tūkst. Prancūzijos piliečių yra armėnų kilmės, o turkų kilmę deklaruoja maždaug 400 tūkst. piliečių.

Pirmadienį, kai prasidėjo įstatymų leidėjo debatai, prie Senato pastato susirinkusius kelis šimtus turkų ir armėnų laikė atskyrusi riaušių policija.

Buvo imtasi retai naudojamų saugumo priemonių: žandarai budėjo Senato pastate, tikrindami visų įeinančių žmonių dokumentus. Žurnalistų salėje buvo susirinkę dešimtys reporterių, daugiausia turkų.

Dviem dienomis anksčiau maždaug 15 tūkst. turkų iš Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo surengė taikią demonstraciją Paryžiaus gatvėse.

Baksnoja į prancūzų istoriją

Kai kurie turkai sako, kad jų šalis turi reaguoti panašiai. Turkijos premjeras yra apkaltinęs Prancūziją genocidu per 132 metus trukusį kolonijinį valdymą Alžyre.

„Nuo 1945 m. prancūzai Alžyre išžudė maždaug 15 proc. gyventojų. Štai kur yra genocidas. Alžyriečiai buvo masiškai deginami krosnyse, negailestingai kankinami, – pernai Stambule vykusioje konferencijoje dėstė R.T.Erdoğanas. – Jeigu Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy nežino apie šitą genocidą, tegu pasiklausia savo tėvo Paulo Sarkozy, kuris tarnavo Prancūzijos legione Alžyre penktajame dešimtmetyje.“

Alžyro partizanai praėjusiame amžiuje kovojo nuožmų ir kruviną karą su prancūzais kolonizatoriais. Paryžius pasmerkė R.T.Erdoğano teiginius ir patikino, kad neužmiršta savo istorijos tragedijų.

Santykiai prastės

Šią savaitę R.T.Erdoğanas pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš Prancūziją, bet jų nekonkretizavo. Ankara ir Paryžius yra NATO partneriai, dviejų šalių tarpusavio prekybos apimtis siekia beveik 15 mlrd. dolerių.

Konfliktas įsižiebė tuo metu, kai pačiai Prancūzijai reikia Turkijos palaikymo svarbiais tarptautinės politikos klausimais: dėl kruvinų įvykių Sirijoje, Irano branduolinės programos ir kitų.

„Naujas įstatymas sukels daugiau triukšmo ir sunkumų Turkijos santykiuose su Prancūzija ir kitomis ES šalimis. Komplikuosis Turkijos pastangos prisijungti prie ES“, – pripažino buvęs JAV ambasadorius Turkijoje Rossas Wilsonas.

Istoriniai ginčai

Armėnijos bendruomenės ir dauguma šios šalies mokslininkų teigia, kad 1915–1916 m., kai Kaukazo fronte sėkmė šypsojosi rusams, turkai nusprendė atlikti etninius valymus Vakarų Armėnijoje. Per kitus aštuonerius metus, anot Armėnijos šaltinių, buvo išžudyta 1,5 mln. armėnų, ištuštėjo dešimtys miestų, šimtai, gal net tūkstančiai kaimų. Nemažai armėnų taip pat buvo deportuota.

Turkija ginčija šiuos skaičius, tvirtindama, kad žuvo tik apie 500 tūkst. žmonių, taip pat neigia, jog buvo vykdomas genocidas. Pasak Ankaros, šimtai tūkstančių armėnų krikščionių ir turkų musulmonų žuvo per tarpusavio susirėmimus, badą ir visuotinį chaosą, kurį sukėlė Pirmasis pasaulinis karas, o ne dėl konkretaus plano išžudyti armėnus. Turkija taip pat kaltina armėnus palaikius įsiveržusias Rusijos pajėgas.

„Tai visuomet buvo jautrus klausimas, – sakė Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių daktarė Katerina Dalacoura. – Turkija visuomet atsisakė pripažinti, kad tai buvo suplanuotas procesas. Ji tvirtina, kad genocidu galima vadinti tik suplanuotą žmonių naikinimą.“

Turkijoje viešas armėnų genocido pripažinimas laikomas nusikaltimu. Pernai kovą rašytojui Orhanui Pamukui teismas skyrė 6 tūkst. lirų (pagal tuometį kursą 9,3 tūkst. litų) baudą už viešą pareiškimą, jog Turkija nužudė 30 tūkst. kurdų ir milijoną armėnų.

1915–1916 m. armėnų žudynes genocidu pripažino ir pasmerkė maždaug dvi dešimtys valstybių, iš jų – Vokietija, Rusija ir Lietuva.

Jungtinių Valstijų Kongresas beveik kasmet bando priimti rezoliuciją, kuri formaliai pripažintų armėnų genocidą, bet šias pastangas kaskart blokuoja Baltieji rūmai.


NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
karas su alzyro partizanais yra viena, o ciniskas nesipriesinanciu civiliu zudymas yra visai kas kita ,susmirde turkai nemaisykit

Siaubas

Siaubas portretas
Baisu pagalvoti, į ką pavirs Europos Sąjunga, jei genocidas, propagandos pervadintas chaosu, pilietiniu karu ar dar kaip kitaip taps viena iš ES normų ir dar baisiau vertybių... Manau, kad anksti dar Turkijai į ES.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių