Prancūzijoje padaugėjo homofobinių išpuolių

Wilfredo de Bruijno (Vilfredo de Breino) veidas sutinęs, išmargintas kraujosruvų, pamušta dešinė akis negali prasimerkti, išdaužyti dantys - šis vyras tapo žiauraus išpuolio auka Paryžiuje, kai „ėjo susikibęs už parankių“ su savo vaikinu.

Šis incidentas tapo naujausiu homofobiniu išpuoliu Prancūzijoje, kurioje aktyvistai praneša apie padažnėjusius žodines ir fizines atakas prieš gėjus, šalyje vykstant įnirtingiems debatams dėl įstatymo, leidžiančio tos pačios lyties santuokas, kuris dabar yra svarstomas Senate.

„Apgailestauju, kad jums tai rodau. Tai homofobijos veidas“, - olandas W.de Bruijnas, gyvenantis Prancūzijoje 10 metų, parašė savo svetainėje socialiniame tinkle „Facebook“ prie nuotraukos, kurioje matomas jo sudaužtas veidas. Šia nuotrauka pasidalijo tūkstančiai kitų internautų.

Gėjų teisių organizacijos „SOS homophobie“ vadovė Elizabeth Ronzier (Elizabet Ronzjė) sakė, kad šalyje pernai buvo užregistruota 30 proc. daugiau homofobinių ir prieš transseksualius asmenis nukreiptų išpuolių, lyginant su padėtimi 2011-aisiais. Smurtas ypač suintensyvėjo rudenį, kai prasidėjo debatai dėl naujojo įstatymo.

„Ir per du mėnesius iki šių metų vasario pabaigos sulaukėme tiek pat pranešimų, kiek paprastai gaudavome per šešis mėnesius“, - nurodė ji.

Naujasis įstatymas kursto dideles aistras Prancūzijos visuomenėje - ne vien gatvėse, kur per visoje šalyje vykstančius protestus, pritraukdavusius šimtus tūkstančių žmonių, dažnai susigrumdavo jo šalininkai ir priešininkai, bet ir tarp draugų bei šeimos narių.

Tačiau tą įstatymą pernai lapkritį jau patvirtino ministrų kabinetas, o vasarį - parlamento - žemieji rūmai. Dabar jis perduotas Senatui, kur debatai turėtų būti baigti ketvirtadienį arba penktadienį.

„Sunku pasakyti, ar dabar homofobų daugiau nei anksčiau, tačiau esama daugiau tų, kurie reiškiasi“, - sakė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių žmonių teisių organizacijos „Inter-LGBT“ atstovas Nicolas Gougainas (Nikola Gugenas).

Protestams daugiausiai vadovauja religinės ir konservatyviosios organizacijos. Prancūzija oficialiai yra sekuliari, tačiau dauguma jos gyventojų yra katalikai.

Įstatymo priešininkai kritikuoja ne vien tos pačios lyties asmenų santuokų galimybę, bet ir kitus to teisės akto aspektus - pavyzdžiui, leidimą įsivaikinti gėjų poroms.

Nors apklausos rodo, kad dauguma Prancūzijos žmonių palaiko gėjų santuokas, galimybei įsivaikinti tos pačios lyties poroms pritaria gerokai mažiau.

Per kai kurias demonstracijas prasiverždavo smurtas. Praeitą mėnesį policija buvo panaudoti ašarines dujas prieš žmones, protestavusius dėl siūlomo įstatymo Paryžiuje. Tąsyk dešimtys žmonių buvo sulaikyti.

Oponentai tvirtina nesantys nusiteikę prieš homoseksualus, tačiau argumentuoja, kad santuoka turi būti laikoma tik vyro ir moters sąjunga. Jie pabrėžia, kad tos pačios lyties poros jau turi galimybę sudaryti civilines sąjungas.

Tačiau įstatymui artėjant prie galutinio tvirtinimo ir esant mažai tikimybei, kad jis bus atmestas, kai kurie oponentai griebėsi radikalesnių veiksmų, skleisdami savo žinią.

Pavyzdžiui, senatorė Esther Benbassa (Ester Benbasa) skundėsi, kad praeitą savaitgalį buvo nuniokotas jos automobilis. Įstatymų leidėja įsitikinusi, kad šis išpuolis buvo surengtas dėl jos reiškiamo palaikymo naujajam įstatymui.

Pastarosiomis dienomis ji taip pat sulaukė grasinimų telefonu, elektroniniuose ir paprastuose laiškuose.

Pagrindinis opozicijos judėjimas „Manif pour tous“ siekė atsiriboti nuo tokių veiksmų, sakydamas, kad jų imasi tik saujelė radikalų. Tačiau aktyvistai teigia, jog to nepakanka.

„Vyrai ir moterys Katalikų Bažnyčioje, (dešiniojoje partijoje) UMP ... privalo suprasti, jog visą laiką kalbėti, jog homoseksualai pavojingi vaikams, skirstyti juos į smulkesnes kategorijas yra ... nepaprastai skausminga diskriminacijos forma“, - W.de Bruijnas sakė trečiadienį radijui „France Inter“.

„Būtent šis tonas verčia mane bijoti, kad daugelis kitų mažiau išsilavinusių, mažiau mandagių žmonių nutrūks nuo grandinės“, - pridūrė jis.

Pats nepritarimo mastas šalyje, kuri vadovaujasi šūkiu „laisvė, lygybė, brolybė“, stebina daugelį.

Tačiau ekspertai stengėsi išsklaidyti nerimą, atkreipdami dėmesnį į praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigoje Prancūzijoje vykusius masinius protestus dėl planų įteisinti tos pačios lyties arba skirtingų lyčių porų civilines sąjungas (PACS).

Tas įstatymas „buvo priimtas labai sunkiai, esant dideliam pasipriešinimui gatvėse - tokiam pat dideliam kaip šiomis dienomis - priešinantis trečdaliui Prancūzijos motinų, debatams verdant šimtus valandų“, - sakė knygos „Pasaulio gėjus“ (Global Gay) autorius Fredericas Martelis (Frederikas Martelis).

„Už tą įstatymą galiausiai buvo nubalsuota 1999 metų pabaigoje, o po metų jis buvo vienbalsiai įvestas šalyje ... Tai leidžia mums nustatyti priešinimosi dabartiniam įstatymui perspektyvą“, - pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LIK

LIK portretas
NE REIKIA PROVOKUOTI IR BUSI SVEIKAS IR SU DANTYMIS !!!

bob

bob portretas
Na gal pakaks Lietuva kaltinti nepakantumu gejams, tiesiog gejai nemegstami visoje Europoje Didziojoje Britanijoje(neigiamas Irons'o ,pasisakymas apie geju santuokas DB spaudoje, galima prideti Anglijos politiku , visuomenes veikeju drasius pasisakymus apie gejus viesojoje erdveje) Jie kazkodel neima i galva ,kad bus apkaltinti homofobija. matome ir Prancuzijos gyventoju teigiama poziuri i gejukus.

tomcius

tomcius portretas
p_derai patys save stumia i nevilti - kuo daugiau reiskiasi - tuo daugiau gauna i galva. nieks nekaltas :)
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių