Popiežius Pranciškus savo mokykloje prisimenamas kaip „velniukas“

Keli dešimtmečiai prieš tai, kai tapo popiežiumi Pranciškumi, Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas) buvo „velniukas“, šokinėdavęs laiptais savo šimto metų senumo Buenos Airių mokykloje, AFP sakė tos įstaigos vyresnioji.

Būsimas argentiniečių kardinolas ir popiežius Gailestingumo (De la Misericordia) mokykloje, kur būdamas devynerių priėmė Pirmąją komuniją, šokinėdamas per laiptų pakopas garsiai mokėsi daugybos lentelę, prisiminė sesuo Martha Rabino (Marta Rabino).

„Jis buvo velniukas, mažas velniukas, labai išdykęs, kaip ir visi berniukai, - šypsodamasi sakė ši 71 metų vienuolė. - Kas būtų galėjęs žinoti, kad jis taps popiežiumi!“

M.Rabino šluostėsi džiaugsmo ašaras, kai 76 metų jėzuitas J.Bergoglio, kuris su tos mokyklos vienuolėmis vis dar išgeria arbatos su pienu, trečiadienį buvo išrinktas Katalikų Bažnyčios vadovu ir tapo pirmuoju jos lyderiu iš Lotynų Amerikos.

„Štai kokie yra šventieji“, - sakė M.Rabino, kuri prieš kelis dešimtmečius netoliese esančiame La Platos mieste mokė katekizmo dabartinę Argentinos prezidentę Cristiną Kirchner (Kristiną Kiršner).

J.Bergoglio ir C.Kirchner santykiai, kaip žinia, buvo šaltoki, bet M.Rabino išreiškė viltį, kad Argentinos lyderės vizitas į Vatikaną dalyvauti kitą savaitę įvyksiančioje oficialioje Pranciškaus inauguracijoje, pakeis šią padėtį.

„Abu jie - labai stiprios asmenybės, turinčios labai tvirtus įsitikinimus, bet aš labai džiaugiausi skaitydama laišką, kurį nusiuntė Cristina“, - sakė ji, turėdama omenyje C.Kirchner sveikinimą.

„Ji tikriausiai pabučiuos jo žiedą, tad turės iš naujo viską persvarstyti“, - pridūrė M.Rabino.

J.Bergoglio šeimos namai Floreso rajone buvo vos už dviejų kvartalų nuo mokyklos parapijinės bažnyčios, į kurią šeima eidavo kiekvieną sekmadienį.

Tapęs kunigu J.Bergoglio čia grįždavo aukoti mišių svarbiomis progomis.

„Ta šeima kiekvieną sekmadienį eidavo į mišias. Motina buvo didelė krikščionė ir labai dievobaiminga. Jis daug iš jos išmoko“, - sakė M.Rabino.

Ryškų pėdsaką J.Bergoglio vaikystėje ir dvasiniame gyvenime paliko ir kitos vienuolės, tokios kaip sesuo Rosa, jo pirmoji mokytoja. Jis dažnai ją aplankydavo iki pat jos mirties praėjusiais metais, sulaukus 101-erių.

„Jis mėgdavo klausinėti sesers Rosos, koks būdavo vaikystėje, ir sesuo, kuri buvo sena, bet labai šviesaus proto, atsakydavo: “Tu buvai velnias. Ar pasitaisei?„ O jis imdavo kvatoti“, - pasakojo M.Rabino.

„Sesuo Rosa jam sakydavo: “Prisimenu, kad mokeisi daugybos lentelę ant laiptų, peršokdavai po dvi pakopas ir kartodavai: du, keturi, šeši. Buvai nenuilstantis", - pasakojo ji.

Būsimojo popiežiaus katekizmo mokytoja sesuo Dolores taip pat padarė jam didelę įtaką, o kai ji prieš dvejus metus mirė, jis per naktį melsdamasis verkė.

„Ji buvo dar viena vienuolė, kurią jis labai mylėjo, - pasakojo M.Rabino. - Ji buvo jo katechetė, kai jam buvo aštuoneri, ir jis jos niekada nepamiršo. Jis ją lankė iki jos mirties, o kai ji mirė, jis visą naktį verkė“.

J.Bergoglio vaikystė prabėgo Floreso rajone, o savo religinį pašaukimą jis pajuto Floreso Šv. Juozapo bazilikoje, kur kiekvienais metais vadovaudavo mišioms prasidedant Didžiajai savaitei.

Šis kardinolas, sulaukęs 75-erių, įteikė popiežiui Benediktui XVI atsistatydinimo raštą, bet šis jį atmetė, prisiminė M.Rabino.

„Atmesdamas jį jis pasielgė pranašiškai. Bergoglio galvojo apie grįžimą į Floresą. Jis man pasakė: “Paskutines savo dienas praleisiu čia„. Bet Benediktas jam neleido. Galbūt tai buvo Šventosios Dvasios įkvėpimas“, - sakė ji.

Dėl artrito kojose lėtai eidama mokyklos koridoriais, M.Rabino sakė labai apsidžiaugusi, kad J.Bergoglio tapo popiežiumi.

„Pašokau iš savo vietos. Manau, tai buvo pirmas jo, kaip Šventojo Tėvo, stebuklas“, - pajuokavo ji.

Naująjį popiežių ši vienuolė pavadino „taktišku, romiu žmogumi, labai dvasingu, labai tvirtu, bet kukliu ir prieinamu“. Kardinolas, pasak jos, nevažiuodavo taksi ir verčiau sėsdavo į autobusą.

Pasak jos, J.Bergoglio ranka, labai smulkia rašysena, rašo ilgus laiškus, kurių pabaigoje visada priduria: „Melskitės už mane“.

„Dabar turime už jį melstis labiau nei bet kada, - sakė M.Rabino. - Jis yra dovana Bažnyčiai, šviežio oro gurkšnis, tarsi atvėrus langus“.