Popiežius mini 50-ąsias Vatikano II Susirinkimo metines

Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienį paminėjo 50-ąsias Vatikano II Susirinkimo pradžios metines – jis aukojo mišias Šv.Petro aikštėje, į kurias susirinko ir tame Susirinkime dalyvavę patriarchai, kardinolai, vyskupai bei aukšti hierarchai.

Vatikano II Susirinkimas - virtinė Katalikų Bažnyčios susirinkimų, kuriuose kaip jaunas kunigas dalyvavo ir Benediktas XVI, - modernizavo Bažnyčią, bet tikroji jo reikšmė vis dar karštai ginčijama.

Po mišių popiežius pasveikins tikinčiuosius ir atkartos procesiją į Šv.Petro aikštę, kuria 1962 metais prasidėjo Susirinkimas.

Jo metinės minimos Bažnyčiai kovojant su tuo, ką jį vadina sekuliarizmo banga, trinančia Vakarų krikščioniškąjį paveldą, ir varžantis dėl tikinčiųjų su evangelinėmis Bažnyčiomis Lotynų Amerikoje bei Afrikoje.

Kunigus įtraukę seksualinio išnaudojimo skandalai, debatai dėl kunigų celibato, atvirai reiškiama kitokia kai kurių kunigų nuomonė ir nesena Vatikano drausminamoji kampanija prieš liberalias JAV vienuoles taip pat prisidėjo prie Bažnyčios vaidmens pasaulyje nykimo.

Didelę savo popiežiavimo metų dalį Benediktas XVI praleido stengdamasis ištaisyti tai, ką laiko neteisingu Vatikano II Susirinkimo interpretavimu.

Jis tvirtina, kad tai buvo ne revoliucinis praeities atsisakymas, kaip tai vaizduoja liberalūs katalikai, o veikiau geriausių senųjų Bažnyčios tradicijų atnaujinimas.

Su tokiu nusiteikimu jis nusprendė metines paminėti ir Tikėjimo metų pradžios paskelbimu, kuris turėtų priminti krikščionims, ko iš tikrųjų mokė Vatikano II Susirinkimas, be to, padėti Bažnyčiai susigrąžinti katalikus, kurie per dešimtmečius po to Susirinkimo prarado savo tikėjimą.

Šią savaitę per bendrąją audienciją popiežius sakė, jog būtina grįžti prie originalių Vatikano II Susirinkimo dokumentų ir „išvaduoti juos nuo masės publikacijų, kurios, vietoje to, kad padarytų juos žinomus, juos paslėpė“.

Kai prasidėjo Vatikano II Susirinkimas, Benediktas XVI buvo jaunas kunigas, vokiečių kardinolo Josepho Fringso (Jozefo Fringso) konsultantas teologijos klausimais. Neseniai pontifikas priminė, ko siekė Vatikano II Susirinkimas, kur jam pavyko ir kur jis suklydo.

„1962-ųjų spalio 11-oji buvo puiki diena, - rašė Benediktas XVI metinėms skirtos prisiminimų knygos įžangoje, kurią šią savaitę paskelbė Vatikano laikraštis. - Tai buvo nepaprastų lūkesčių akimirka. Turėjo įvykti dideli dalykai“.

Per tolesnius trejus metus, rašė popiežius, Susirinkimo tėvai priėmė virtinę dokumentų svarbiais to laikotarpio klausimais: dėl liturgijos atnaujinimo, religinės laisvės, santykių su kitų tikėjimų žmonėmis. Daugelis tų dokumentų, pasak popiežiaus, turėjo tokią reikšmę, kurios Susirinkimas tuo metu nė negalėjo numatyti, pavyzdžiui, buvo padaryta Bažnyčios santykių su žydais, musulmonais ir kitų religijų atstovais revoliucija.

Vis dėlto, kad ir koks didis buvo tas dokumentas, vėlesniais metais pasirodė „trūkumas“ - „jame apie religiją kalbama vien pozityviai ir ignoruojamos nesveikos bei iškreiptos religijos formos“, kurios pasidarė labai matomos, rašė popiežius.