Popiežiaus prašoma paskelbti kunigų celibatą pasirenkamu dalyku

Clelia Luro (Klelija Luro) sėdi invalido vežimėlyje ir ant pečių neša 87 metų naštą, bet jaučiasi turinti pakankamai galių, kad priverstų Katalikų Bažnyčią atkreipti dėmesį į jos kampaniją už kunigų celibato panaikinimą.

Ši moteris, kurios romanas su vienu vyskupu ir, galiausiai, vedybos tapo dideliu skandalu 7-ajame dešimtmetyje, yra tokia artima popiežiaus Pranciškaus draugė, kad jis, būdamas Argentinos kardinolu, jai skambindavo kiekvieną sekmadienį.

C.Luro yra įsitikinusi, kad jam vadovaujant Bažnyčia galiausiai panaikins privalomą kunigų celibatą, kurio, pasak jos, „pasaulis nebesupranta“. Ji tiki, kad tai gali išspręsti kunigų trūkumo visame pasaulyje problemą ir įtikinti daug nebepraktikuojančių katalikų sugrįžti į Bažnyčią.

„Galvoju, kad su laiku kunigų celibatas taps pasirenkamu“, - sakė C.Luro interviu AP, kurį davė savo namuose Buenos Airėse, nusiuntusi popiežiui atvirą laišką su savo argumentais.

„Esu tikra, kad Pranciškus tai pasiūlys“, - sakė ji.

Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir kiti popiežiai prieš juos uždraudė bet kokais atviras diskusijas dėl celibato taisyklės pakeitimo, o Pranciškus šios temos neminėjo nuo pat išrinkimo popiežiumi praėjusį mėnesį.

„Nematau būdo, kaip tai būtų jo darbotvarkės dalis“, - sakė Robertas Gahlas (Robertas Galas), „Opus Dei“ moralinės teologijos specialistas iš Popiežiškojo Šventojo Kryžiaus universiteto Romoje.

Tačiau dar būdamas kardinolas Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas), popiežius apie celibatą yra kalbėjęs taip, jog suteikė šalininkams vilčių, kad atėjo permainų metas.

Prieš kelerius metus išleistoje savo knygoje „Danguje ir žemėje“ (Sobre el cielo y la tierra) J.M.Bergoglio rašo: „Šiuo metu pritariu celibato, su jo “už„ ir “prieš„, išsaugojimui, nes buvo 10 geros patirties - ne nesėkmių - amžių“. Tačiau jis taip pat pažymi, kad „tai yra disciplinos klausimas, ne tikėjimo“, ir kad „tai gali pasikeisti“. J.M.Bergoglio rašė, kad Rytų apeigų Katalikų Bažnyčia, kurioje celibatas yra pasirenkamas, taip pat turi gerų kunigų.

„Tuo hipotetiniu atveju, jeigu Bažnyčia nuspręstų persvarstyti šią taisyklę, ... tai būtų (padaryta) dėl kultūrinių priežasčių, kaip Rytų Bažnyčios atveju, kai įšventinami (ir) vedę vyrai“, - sako jis knygoje „Popiežius Pranciškus. Pokalbiai su Jorge Bergoglio“ (Pope Francis. Conversations with Jorge Bergoglio), kurią praėjusį mėnesį perleido jo įgalioti biografai Sergio Rubinas (Serchijus Rubinas) ir Francesca Ambrogetti (Frančeska Ambrogeti).

C.Luro ir jos vyras, buvęs Aveljanedos vyskupas Jeronimo Podesta (Cheronimas Podesta), daug metų jautėsi Bažnyčios atstumti, bet, sako ji, J.M.Bergoglio nedvejodamas patarnavo jiems, kai J.Podesta prieš savo mirtį 2000-aisiais buvo paguldytas į ligoninę. Po to jie taip susidraugavo, kad, pasak C.Luro, J.M.Bergoglio 12 metų kiekvieną sekmadienį jai paskambindavo. Tų privačių pokalbių metų jie aptarinėdavę įvairiausias aktualias temas, dažnai - ir celibato klausimą.

C.Luro dabar jaučia, jog tai, kad kardinolai popiežiumi išrinko jėzuitą ir „ne saviškį“ Vatikanui, kuris yra įsipareigojęs plėsti pasaulinę Bažnyčią ir patvirtino savo įsipareigojimą dėl neturtingųjų, rodo kardinolų norą imtis esminių permainų ir sustabdyti tikinčiųjų traukimąsi iš Bažnyčios.

Jėzuitų kunigas ir Džordžtauno universiteto Vatikano analitikas Thomas Reese'as (Tomas Risas) sakė, kad pirmasis Pranciškaus žingsnis galėtų būti paprasčiausias ženklas, kad galima diskutuoti šiuo klausimu.

„Jono Pauliaus ir Benedikto vadovaujamas Vatikanas sakė, kad tam tikros temos yra tiesiog nesvarstytinos ir kad bet koks vyskupas, kuris jas aptarinės, turės bėdų. Ir teologai, kurie apie jas rašo, turės bėdų. Tad tai yra dalis didesnio klausimo - dėl to, kiek atvirų diskusijų popiežius Pranciškus leis Bažnyčioje“, - sakė T.Reese'as.

„Tai būtų tiksliai tokia atvira diskusija, kurios Vatikanas nemėgsta, - pridūrė T.Reese'as. - Jų požiūris yra tas, kad neturėtum painioti vaikų leisdamas ginčytis tėvams“.

Vatikano kanonų kodekso 277-ajame paragrafe sakoma: „Dvasininkai yra įpareigoti laikytis tobulo ir visiško susilaikymo dėl Dangaus karalystės ir todėl privalo laikytis celibato. Celibatas yra ypatinga Dievo dovana, su kuria įšventintieji tarnautojai gali lengviau išlikti artimi Kristui nepadalyta širdimi ir laisviau atsiduoti tarnystei Dievui ir savo artimui“.

Vis dėlto celibatas nėra dogma — dieviškos kilmės įstatymas. Tai yra Katalikų Bažnyčios tradicija. Dogmos negali keistis, o tradicijos - gali.

„Esame labai entuziastingai nusiteikę ir viliamės, kad Pranciškus galėtų atšaukti šią kanoninę priemonę“, - sakė buvęs kunigas Guillermo Scheferis (Giljermas Šeferis), kuris, kaip ir jo žmona Natalia Bertoldi (Natalija Bertoldi) yra Lotynų Amerikos vedusių kunigų federacijos viceprezidentas.

„Svarbu, kad kunigai taip pat galėtų rinktis santuokos ir šeimos gyvenimą. Tai padėtų jiems labiau integruotis su žmonėmis“, - sakė jis.

Rytų apeigų Katalikų Bažnyčioje seminaristai, kurie jau yra vedę, vėliau gali būti įšventinti į kunigus. Kai kuriems vedusiems anglikonų kunigams taip pat buvo leista atsiversti į katalikybę ir kai kurie šeimas turintys našliai vėliau tapo kunigais.

Tačiau, kaip pažymi R.Gahlas, jokia katalikybės tradicija neleidžia vyrams, jau „vedusiems Bažnyčią“, vėliau vesti žmoną. Tai padalytų širdį, susilpnintų atsidavimą ir prieštarautų daugeliui dalykų, kuriuos Pranciškus pasakė tapęs popiežiumi, - apie būtinybę kunigams skleidžiant Evangeliją atsisakyti žemiškų malonumų, sakė R.Gahlas.

Tie, kurie nepritaria permainoms, sako, kad celibatas turi kitokių privalumų, tarp kurių ne pats mažiausias yra finansinis. Jeigu 400 tūkst. katalikų kunigų visame pasaulyje turėtų šeimas, kurios tikriausiai būtų didelės, nes Bažnyčia draudžia kontracepciją, palyginti menki kunigų atlyginimai staiga turėtų imti didėti.

Vis dėlto dešimtys tūkstančių kunigų paliko savo tarnystę, kad vestų, o daug kitų, ypač - Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, tiesiog slapta palaiko santykius su moterimis ir turi vaikų. J.M.Bergoglio savo knygose tokią praktiką smerkia.

C.Luro buvo 39-erių, nebegyvenanti su vyru ir turinti šešis vaikus motina, kai 1966-aisiais susipažino su tuomet 45 metų J.Podesta. Jis jau buvo vyskupas, labai atsidavęs socialiniams reikalams, kaip Trečiojo pasaulio kunigų judėjimo narys propagavo išsivadavimo teologiją.

„Aš buvo pirmoji moteris Jeronimo“, - pasakojo ji. Jiedu nė nemanė slėpti savo santykių, paskelbė apie juos viešai ir pradėjo kampaniją už pasirenkamą celibatą, kuri buvo atvedusi juos ir prie Vatikano durų. Netrukus po to popiežius Paulius VI 1967-aisiais išleido encikliką „Sacerdotalis Caelibatus“, kuria ratifikavo kunigų įžadus dėl amžino celibato.

C.Luro sakė, akd sekmadieniniai J.M.Bergoglio skambučiai jai buvo didžiulė parama. „Mes kalbėdavomės apie Bažnyčią, diskutuodavome. Nusiunčiau jam Jeronimo raštus“.

Tapęs popiežiumi Pranciškus vėl jai paskambino, sakė C.Luro. Iš pagarbos popiežiui ji neatskleidžia, ką jis jai pasakė.