Pirmąjį per dešimtmetį ESBO viršūnių susitikimą aptemdė kivirčai (papildyta)

Pirmasis po daugiau nei dešimties metų pertraukos Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) viršūnių susitikimas ketvirtadienį baigėsi jo dalyviams nesutarus dėl veiksmų plano, kuris leistų pagerinti šios transatlantinės saugumo grupės reakciją į būsimus konfliktus.

Po derybų maratono, kuris užsitęsė iki vidurnakčio, susitikimo dalyviai paskelbė deklaraciją, kurioje patvirtinami ESBO principai. Tačiau pastangas parengti ambicingesnį baigiamojo pareiškimo tekstą sužlugdė aštrūs nesutarimai dėl vykstančių konfliktų.

"Gaila, kol kas nepavyko sutarti dėl visapusio veiksmų plano", - sakė vienas Europos Sąjungos (ES) diplomatas per baigiamąjį posėdį, kurį temdė garsiai reiškiamas nusivylimas ir dalyvių vieni kitiems žeriami kaltinimai.

Diplomatai sakė, kad pastangas pasiekti susitarimą sužlugdė kivirčai dėl separatistinių Gruzijos regionų, Kalnų Karabacho, dėl kurio nesutaria Armėnija ir Azerbaidžanas, taip pat dėl Padniestrės, kuri vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos.

Pasaulio lyderiai susitikime, kuris vyko prabanga tviskančioje naujoje Kazachstano sostinėje Astanoje, pripažino, kad pastaraisiais metais ESBO vis sunkiau sekasi įgyvendinti savo pagrindinį tikslą - užkirsti kelią konfliktams Europoje ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikose.
ESBO, vienijanti 56 valstybes, veikia vadovaudamasi konsensuso principu, o tai reiškia, kad bet kuri jos narė turi teisę vetuoti baigiamąjį pareiškimą.

Tai, kad lyderiams nepavyko susitarti dėl "Astanos veiksmų gairių" (Astana Framework for Action" - dokumento, turėjusio vainikuoti šį susitikimą), yra skaudus smūgis Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, kurio šalis šįmet pirmininkauja ESBO.

N.Nazarbajevas, kuris Kazachstanui vadovauja nuo 1990 metų, kai šalis tapo nepriklausoma, iki vėlyvo vakaro tęsė dalyvių diskusijas, siekdamas, kad pirmasis ESBO viršūnių susitikimas nuo 1999 metų derybų Stambule būtų užbaigtas bent kiek rimtesniu pareiškimu.

Nepripažindamas nesėkmės N.Nazarbajevas dalyvių parengtą deklaraciją vadino "istorine" ir sakė, kad ji "suteiks mūsų piliečiams geresnio gyvenimo viltį". Tačiau vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jis visgi pripažino, kad diskusijos buvo "audringos".

Svarbiausiu kliuviniu tapo reikalavimas baigiamajame pareiškime paminėti Gruziją, kuri 2008 metais kariavo su Rusija dėl dviejų separatistinių savo regionų, kuriuos Maskva pripažįsta kaip nepriklausomas valstybes.

ES diplomatas sakė, kad Bendrija nepakeis savo pozicijos dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir nepripažins separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų nepriklausomybės.

Vienas amerikiečių diplomatas sakė, kad Vakarų valstybės nesutiks su tokiu veiksmų planu, kuriame neskiriamas reikiamas dėmesys neišspręstiems konfliktams Gruzijoje, Moldovoje ir Kalnų Karabache.

Faktą, kad viršūnių susitikimą Astanoje temdė rimti nesutarimai tarp Vakarų šalių ir Rusijos, ypač Gruzijos klausimu, patvirtina vieno rusų diplomato žodžiai, kad derybos žlugo dėl kai kurių valstybių narių "ideologinio požiūrio".

"Negalime pamiršti atsakomybės tų šalių, dėl kurių veiksmų tarptautinėje arenoje ESBO tampa politinių preferencijų įkaite", - sakė rusų diplomatas ir paneigė, kad Maskva turi "kažkokią slaptą darbotvarkę".

Susitikimą taip pat apkartino karingos ilgamečių priešininkų Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano ir Azerbaidžano vadovo Ilhamo Aliyevo kalbos, kuriose jie kaltino vienas kitą sabotuojant derybas dėl Kalnų Karabacho problemos sureguliavimo.

Dauguma įtakingiausių susitikimo dalyvių, tarp jų JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, iš derybų išvyko po pirmos diskusijų dienos, antradienį.

Išvykusiems valstybių vadovams rengiant baigiamąją deklaraciją atstovavo diplomatai.

N.Nazarbajevas atliko sėkmingą manevrą, pritraukęs dešimtis pasaulio lyderių į naująją ir iki šiol didesnio tarptautinio dėmesio nesulaukusią naująją šalies sostinę Astaną, kur prabanga tviska nauji statiniai, atrodo, išaugę iš niekur vėjų pustomoje stepių platybėje.

Po didžiulio populiarumo sulaukusios 2006-ųjų komedijos apie nevykėlį žurnalistą iš Kazachstano Boratą, kurią vietos valdžia uždraudė rodyti kino teatruose, paskelbusį ją įžeidžiančia šalį, šis viršūnių susitikimas buvo puiki proga šiai Vidurinės Azijos valstybei parodyti savo modernų veidą.

Tačiau sprendimą rengti susitikimą Kazachstane griežtai kritikavo kai kurių aktyvistų, tvirtinančių, kad šalis, kurios valdžia kaltinama teisių suvaržymais, yra netinkama vieta tokiems renginiams.


Šiame straipsnyje: ESBO

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių