Norvegijos ekonomikos pamoka pasauliui

Kai praėjusių metų pabaigoje kapitalizmas atsidūrė ties žlugimo riba, Norvegijos finansų ministrė Kristin Halvorsen, laisvos rinkos skeptikė, pergalingai šypsojosi. Ekonominė krizė įstūmė į gilią duobę beveik visą pasaulį, bet ne Norvegiją. Ši šalis pademonstravo gerą pamoką kitoms pasaulio šalims, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.

Užsispyrimas atnešė vaisių

Tuo metu, kai investuotojai visame pasaulyje panikuodami pardavinėjo vertybinius popierius, K.Halvorsen pasielgė visiškai priešingai ir investavo į fondus ir akcijas dar 60 mlrd. dolerių iš valstybės iždo.

„Laikas tam buvo labai tinkamas“, - sakė patenkinta ministrė, stebėdama, kaip nuo kovo pradžios finansų rinkos ėmė pamažu atsigauti.

Užsispyrimas giliai įsirėžė į norvegų tautinį charakterį, kaip fiordai į šios šalies landšaftą. Norvegija pasuko savo keliu ir tapo nugalėtoja. Kai visi švaistėsi pinigais, ji taupė. Kai kiti bandė riboti vyriausybės ekonominį vaidmenį, ji toliau stiprino socialinės apsaugos sistemą. O pernai, kai visą pasaulį apėmė gilus nuosmukis, jos ekonomika paaugo 3 proc.

Kaip ir daugelyje kitų valstybių, nekilnojamojo turto kainos Norvegijoje per pastaruosius dešimtmečius smarkiai šovė aukštyn. Tačiau šalis išvengė krizės šiame sektoriuje, nes bankai neskolino pinigų beatodairiškai. Po 15 proc. korekcijos nekilnojamojo turto kainos Norvegijoje vėl auga. Kitose Vakarų sostinėse statybos beveik sustojo, o Osle neseniai atvėrė duris naujas operos teatras, kainavęs 800 mln. dolerių.

Nevagia iš ateities kartų

Norvegija yra nedidelė šalis, turinti 4,6 mln. gyventojų ir daug naftos išteklių. Pernai, kai juodojo aukso kainos buvo pakilusios iki neregėtų aukštumų, valstybė iš eksporto uždirbo 68 mln. JAV dolerių. Tačiau kainoms nukritus Norvegija nesijaudina, nes išvengė spąstų, į kuriuos dažnai pakliūva daug energijos išteklių turinčios valstybės.

Norvegija nešvaistė iš naftos uždirbtų pinigų, o kaupė juos valstybės turto fonde. Jo pinigai investuojami visame pasaulyje. Netgi nepaisant to, kad dauguma investicijų smarkiai nuvertėjo, Norvegijos valstybės turto fondas yra vienas didžiausių pasaulyje.

„Mes negalime dabar išleisti šių pinigų, nes tai reikštų vagystę iš ateities kartų“, - paaiškino Norvegijos ekonomistas Eirikas Wekre. Jis mėgsta cituoti garsų dramaturgą Henriką Ibseną: „Stipriausias žmogus pasaulyje yra tas, kuris kovoja vienas.“

Ar norvegiškas sapnas baigsis?

H.Ibsenas turbūt sutiktų, kad kovoti vienam yra paprasčiau, kai tavo šalis yra trečia naftos eksportuotoja pasaulyje, vienam gyventojui tenkanti Bendro vidaus produkto dalis sudaro 52 tūkst. dolerių, o valstybė sugeba pasirūpinti kiekvienu.

Kad ir Paulu Bruumu, kuris sėdi už kampo netoli Norvegijos centrinio banko ir leidžiasi narkotikus į veną. Šis 32 metų vyras niekada neturėjo darbo, bet 1500 dolerių, kuriuos jis kas mėnesį gauną iš valstybės, jam pakanka ir maistui, ir heroinui.

Kai kurie ekspertai nerimauja, kad nuo bet kokių rūpesčių apsaugoti norvegai atsipalaiduos ir aptings. Jau dabar statistika rodo, kad jie dirba mažiausiai, negu bet kokios kitos išsivysčiusios demokratinės valstybės gyventojai.

„Tapome pernelyg patenkinti gyvenimu, - aiškino Osle dirbantis banko „Handelsbanken“ ekonomistas Knutas Antonas Morkas. - Statomės vis daugiau poilsio namų, turime daugiausiai švenčių, pernelyg dosnias socialines išmokas ir ydingą darbo politiką. Vieną dieną šis sapnas baigsis.“

Tačiau finansų ministrė K.Halvorsen sako, kad ta diena labai toli. Netgi pilkoji norvegiškos svajonės pusė atrodo žymiai geriau, nei ekonominiai košmarai kitose pasaulio šalyse.

„Būdama socialistė, visada sakiau, kad rinka negali pati savęs reguliuoti, - teigė politikė. - Bet netgi mane nustebino milžiniškas pasaulinės krizės mastas.“