- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus dešimtmečiui nuo išpuolio, per kurį čečėnų kovotojai Maskvoje užgrobė vieną teatrą, pradėdami įkaitų krizę, nusinešusią 130 žmonių gyvybių, aukų šeimos tebeieško atsakymų, kodėl Rusijos pajėgos panaudojo pražūtingas dujas, kad nutrauktų tą apsiaustį.
Dubrovkos teatre iš viso 912 žmonių, tarp jų daug vaikų, tris dienas išbuvo įkaitais po to, 2002 metų spalio 23 dieną kovotojai įsiveržė į sceną, kurioje buvo rodomas populiarus miuziklas „Nord Ost“.
Ši krizė baigėsi spalio 26-ąją, kai Rusijos specialiosios pajėgos paleido į pastatą nežinomas dujas, siekdamos neutralizuoti užpuolikus, grasinusius susprogdinti pastatą, jeigu Maskva neišves iš Čečėnijos savo karių.
Nuo dujų poveikio mirė 125 žmonės, o 40 užpuolikų buvo nušauti - netgi tie, kurie buvo netekę sąmonės dėl dujų. Patys užpuolikai nušovė penkis žmones.
Kruvina šios apsiausties atomazga aptemdė tuomet antrus metus šaliai vadovavusio prezidento Vladimiro Putino įvaizdį - atrodė, kad jo režimui neatrodė itin svarbu išvengti įkaitais paimtų civilių žūties.
Per šį incidentą gyvi likę žmonės ir aukų artimieji iki šiol labai kritiškai vertina vyriausybės veiksmus per krizę.
„Sėdėjom nejudėdami savo vietose šalia dvokiančios orkestro duobės, paverstos tualetu“, - vienas buvęs įkaitas, pasivadinęs Olegu, sakė naujienų agentūrai AFP.
„Buvom išsekę po trijų dienų be maisto ir vandens“, - pasakojo jis, pridūręs, kad įkaitai laukė vyriausybės pajėgų šturmo, kuris buvo „vienintelė galimybė mums būti išvaduotais iš šio košmaro“.
Tačiau galiausiai kilo „chaosas“, pažymėjo AFP pašnekovas.
„Praėjo dešimt metų, tačiau dar daug klausimų liko neatsakyti“, - sakė Natalija Kurbatova, kurios 13-metė dukra Kristina, viena iš jauniausių miuziklo žvaigždžių, buvo tarp žuvusiųjų.
„Kodėl pareigūnai nesiderėjo su kovotojų lyderiu, kad bent jau būtų paleisti vaikai? Kokios buvo dujos, pražudžiusios mūsų mylimus žmones?“ - klausė ji.
„Vis dar nežinau, kaip ji mirė“, - moteris sakė duodama interviu AFP.
N.Kurbatovos dukra buvo rasta lavoninėje tik kitą dieną po to, kai saugumo pajėgos šturmavo pastatą.
Medicinos pagalba išsekusiems, dujų prisikvėpavusiems įkaitams buvo prastai organizuota, teigė įvykių liudininkai. Pasak jų, daugiausiai žmonių mirė uždusę, o ne žuvo nuo sprogimų ir šūvių.
Tuo tarpu Rusijos teismai sistemingai atmetinėjo buvusių įkaitų ieškinius, kuriuose kaltinama valdžia ir reikalaujama kompensacijų.
Pernai gruodį Europos Žmonių Teisių Teismas (EŽTT) įpareigojo Rusiją sumokėti 1,25 mln. eurų (4,32 mln. litų) 64 ieškovams, tarp kurių buvo buvusių įkaitų ir per apsiaustį žuvusių žmonių artimųjų.
„Dujos nenužudė žmonių iš karto, o daugelis žmonių mirė, nes jais nebuvo tinkamai pasirūpinta“, - sakė advokatas Igoris Trunovas, atstovavęs teisme „Nord Ost“ aukas.
"Gydytojai nežinojo dujų sudėties. Iki šios dienos tai yra įslaptinta. Priešnuodžių nebuvo pakankamai.
Greitosios pagalbos automobiliai negalėjo privažiuoti prie pastato, o ligoninės nebuvo pasiruošusios priimti tiek daug buvusių įkaitų", - pridūrė jis
Nors Strasbūre įsikūręs EŽTT nekritikavo Rusijos dėl jėgos ir pavojingų dujų naudojimo, teismas akcentavo nepakankamą pasirengimą gelbėjimo operacijai.
Teismas nurodė Rusijai atnaujinti tyrimą dėl žmonių žūties ir tikėtino pareigūnų aplaidumo, tačiau įtakingas Maskvos tiriamasis komitetas atsisakė tai padaryti.
Išpuolis Dubrovkos teatre nebuvo paskutinė šiurpi ataka Maskvoje. 2010 metais per dviejų mirtininkių sprogdintojų išpuolį sostinės metropolitene žuvo 40 žmonių, o pernai vienam mirtininkui susisprogdinus pagrindiniame tarptautiniame Domodedovo oro uoste, žuvo 36 žmonės.
Neseniai nepriklausomo Levados Centro atlikta apklausa rodo, kad 53 proc. Rusijos gyventojų mano, kad šalyje gali įvykti naujų teroro aktų ir įkaitų dramų.
„Pagrindinis būdas mums apsisaugoti nuo atakų - specialiųjų pajėgų darbas, agentų infiltravimas į teroristų tinklus, kad būtų išvengta išpuolių, - sako karybos analitikas Aleksandras Golcas. - Tačiau nepasakyčiau, kad Rusijos specialiosios pajėgos toli pažengė šiame fronte.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...