- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus dešimtmečiui nuo išpuolio, per kurį čečėnų kovotojai Maskvoje užgrobė vieną teatrą, pradėdami įkaitų krizę, nusinešusią 130 žmonių gyvybių, aukų šeimos tebeieško atsakymų, kodėl Rusijos pajėgos panaudojo pražūtingas dujas, kad nutrauktų tą apsiaustį.
Dubrovkos teatre iš viso 912 žmonių, tarp jų daug vaikų, tris dienas išbuvo įkaitais po to, 2002 metų spalio 23 dieną kovotojai įsiveržė į sceną, kurioje buvo rodomas populiarus miuziklas „Nord Ost“.
Ši krizė baigėsi spalio 26-ąją, kai Rusijos specialiosios pajėgos paleido į pastatą nežinomas dujas, siekdamos neutralizuoti užpuolikus, grasinusius susprogdinti pastatą, jeigu Maskva neišves iš Čečėnijos savo karių.
Nuo dujų poveikio mirė 125 žmonės, o 40 užpuolikų buvo nušauti - netgi tie, kurie buvo netekę sąmonės dėl dujų. Patys užpuolikai nušovė penkis žmones.
Kruvina šios apsiausties atomazga aptemdė tuomet antrus metus šaliai vadovavusio prezidento Vladimiro Putino įvaizdį - atrodė, kad jo režimui neatrodė itin svarbu išvengti įkaitais paimtų civilių žūties.
Per šį incidentą gyvi likę žmonės ir aukų artimieji iki šiol labai kritiškai vertina vyriausybės veiksmus per krizę.
„Sėdėjom nejudėdami savo vietose šalia dvokiančios orkestro duobės, paverstos tualetu“, - vienas buvęs įkaitas, pasivadinęs Olegu, sakė naujienų agentūrai AFP.
„Buvom išsekę po trijų dienų be maisto ir vandens“, - pasakojo jis, pridūręs, kad įkaitai laukė vyriausybės pajėgų šturmo, kuris buvo „vienintelė galimybė mums būti išvaduotais iš šio košmaro“.
Tačiau galiausiai kilo „chaosas“, pažymėjo AFP pašnekovas.
„Praėjo dešimt metų, tačiau dar daug klausimų liko neatsakyti“, - sakė Natalija Kurbatova, kurios 13-metė dukra Kristina, viena iš jauniausių miuziklo žvaigždžių, buvo tarp žuvusiųjų.
„Kodėl pareigūnai nesiderėjo su kovotojų lyderiu, kad bent jau būtų paleisti vaikai? Kokios buvo dujos, pražudžiusios mūsų mylimus žmones?“ - klausė ji.
„Vis dar nežinau, kaip ji mirė“, - moteris sakė duodama interviu AFP.
N.Kurbatovos dukra buvo rasta lavoninėje tik kitą dieną po to, kai saugumo pajėgos šturmavo pastatą.
Medicinos pagalba išsekusiems, dujų prisikvėpavusiems įkaitams buvo prastai organizuota, teigė įvykių liudininkai. Pasak jų, daugiausiai žmonių mirė uždusę, o ne žuvo nuo sprogimų ir šūvių.
Tuo tarpu Rusijos teismai sistemingai atmetinėjo buvusių įkaitų ieškinius, kuriuose kaltinama valdžia ir reikalaujama kompensacijų.
Pernai gruodį Europos Žmonių Teisių Teismas (EŽTT) įpareigojo Rusiją sumokėti 1,25 mln. eurų (4,32 mln. litų) 64 ieškovams, tarp kurių buvo buvusių įkaitų ir per apsiaustį žuvusių žmonių artimųjų.
„Dujos nenužudė žmonių iš karto, o daugelis žmonių mirė, nes jais nebuvo tinkamai pasirūpinta“, - sakė advokatas Igoris Trunovas, atstovavęs teisme „Nord Ost“ aukas.
"Gydytojai nežinojo dujų sudėties. Iki šios dienos tai yra įslaptinta. Priešnuodžių nebuvo pakankamai.
Greitosios pagalbos automobiliai negalėjo privažiuoti prie pastato, o ligoninės nebuvo pasiruošusios priimti tiek daug buvusių įkaitų", - pridūrė jis
Nors Strasbūre įsikūręs EŽTT nekritikavo Rusijos dėl jėgos ir pavojingų dujų naudojimo, teismas akcentavo nepakankamą pasirengimą gelbėjimo operacijai.
Teismas nurodė Rusijai atnaujinti tyrimą dėl žmonių žūties ir tikėtino pareigūnų aplaidumo, tačiau įtakingas Maskvos tiriamasis komitetas atsisakė tai padaryti.
Išpuolis Dubrovkos teatre nebuvo paskutinė šiurpi ataka Maskvoje. 2010 metais per dviejų mirtininkių sprogdintojų išpuolį sostinės metropolitene žuvo 40 žmonių, o pernai vienam mirtininkui susisprogdinus pagrindiniame tarptautiniame Domodedovo oro uoste, žuvo 36 žmonės.
Neseniai nepriklausomo Levados Centro atlikta apklausa rodo, kad 53 proc. Rusijos gyventojų mano, kad šalyje gali įvykti naujų teroro aktų ir įkaitų dramų.
„Pagrindinis būdas mums apsisaugoti nuo atakų - specialiųjų pajėgų darbas, agentų infiltravimas į teroristų tinklus, kad būtų išvengta išpuolių, - sako karybos analitikas Aleksandras Golcas. - Tačiau nepasakyčiau, kad Rusijos specialiosios pajėgos toli pažengė šiame fronte.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pirmąjį oficialų vizitą Vokietijoje R. Sunakas aptars su kancleriu O. Scholzu saugumą Europoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį lankysis Berlyne, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas. ...
-
D. Trumpas Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku
Donaldas Trumpas antradienį Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku Taro Aso, tęsdamas šešėlinę respublikonų diplomatiją ir kampaniją, siekdamas per rinkimus lapkritį grįžti į Baltuosius rūmus. ...
-
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija lankosi Irane
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija išvyko iš Pchenjano į Iraną, trečiadienį pranešė šios branduolinius ginklus turinčios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai - retas vizitas, pasak analitikų, keliantis sus...
-
Šiaurės Makedonijoje prasidėjo pirmas prezidento rinkimų turas
Šiaurės Makedonijos gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti pirmame prezidento rinkimų ture. ...
-
JAV Kongresas priėmė „TikTok“ uždraudimą numatantį įstatymo projektą
JAV Senatas antradienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo itin populiarus socialinis tinklas „TikTok“ būtų priverstas atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ Kinijoje arba būtų uždrausta Jungtinėse Valsti...
-
Britų premjeras: Lenkija ir JK stiprina Europos saugumą1
Lenkija ir Jungtinė Karalystė kuria Europos saugumą, antradienį pareiškė britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), Varšuvoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku ir aptaręs abiejų valstybių santykių stiprinimą. ...
-
Izraelis dėkoja JAV Senatui už pritarimą karinei pagalbai
Izraelio užsienio reikalų ministras trečiadienį padėkojo JAV Senatui už pritarimą 13 mlrd. dolerių (12,2 mlrd. eurų) vertės karinei pagalbai, jo žodžiais, siunčiančiai aiškią žinią žydų valstybės priešams. ...
-
Ukraina deda pastangas, kad šaukiamojo amžiaus vyrai grįžtų namo
Ukraina antradienį pareiškė įvedanti naujas priemones, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į gimtąją šalį, kariuomenei vargstant fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo. ...
-
JAV Senatas patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. ...
-
Sulaikytas Rusijos gynybos ministro S. Šoigu pavaduotojas: gresia ilgi metai už grotų18
Netikėta žinia iš Rusijos. Rusijos tyrimų komitetas „Telegram“ kanale pranešė, kad įtarus kyšio paėmimu sulaikytas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. ...