Nobelio taikos premija atiteko krizės kamuojamai ES

Šių metų Nobelio taikos premija penktadienį buvo skirta Europos Sąjungai (ES) - institucija, kuri šiuo metu yra krečiama krizės, tačiau yra laikoma daug prisidėjusia prie jau ilgiau nei pusę šimtmečio trunkančios taikos žemyne, nuniokotame Antrojo pasaulinio karo.

„Sąjunga ir jos pirmtakai ilgiau nei šešis dešimtmečius prisidėjo prie taikos ir susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių Europoje“, - Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas sakė Osle.

„Per 70 metų laikotarpį Vokietija ir Prancūzija kovėsi trijuose karuose. Mūsų dienomis karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos neįsivaizduojamas. Tai rodo, kaip gerai nukreiptomis pastangomis ir stiprinant abipusį pasitikėjimą istoriniai priešai gali tapti artimais partneriais“, - sakė jis, aiškindamas šių metų komiteto sprendimą.

Tačiau šis apdovanojimas tapo staigmena tuo metu, kai Europos solidarumas patiria didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius iššūkį, atsiradus giliam atotrūkiui tarp prasiskolinusių Bendrijos šalių ir turtingesnio šiaurinio regiono, vadovaujamo Vokietijos, kuris tik nenoriai ryžtasi gelbėti savo partneres.

Kol kas neaišku, ar šis įtemptas bendradarbiavimas padės išsaugoti Europos projektą, tačiau gili krizė dar labiau padidino atotrūkį tarp piliečių įvairiose Bendrijos šalyse ir Briuselio, seniai laikomo pernelyg nutolusiu ir biurokratiniu.

„ES šiuo metu išgyvena itin didelius ekonomikos sunkumus ir nemažus socialinius neramumus, - penktadienį pripažino Th.Jaglandas. - Norvegijos Nobelio komitetas nori sutelkti dėmesį į tai, ką laiko svarbiausiu ES rezultatu: sėkmingą kovą už taiką ir susitaikymą, už demokratiją ir žmogaus teises. Stabilizuojantis vaidmuo, kurį atliko ES, padėjo didžiąją dalį Europos iš karų žemyno paversti taikos žemynu.“

Kita vertus, šios organizacijos įkūrimas laikomas svarbiu veiksniu, padėjusiu sukurti taiką ir stabilumą karo nuniokotame žemyne, suartinant buvusias didžiausias priešininkes Prancūziją ir Vokietiją bei nukreipiant jas bendru keliu.

Nepaisant pasikartojančių sunkumų, ES tapo didžiausia pasaulyje bendra rinka, leidžiančia laisvai judėti prekėms, žmonėms, paslaugoms ir kapitalui.

Ilgainiui ši Bendrija išsiplėtė iki 27 šalių, kurios dar visai neseniai buvo vienoje arba kitoje Geležinės uždangos pusėje.

Jos narėmis tapo šalys, kuriose ekonomikos, socialinės ir kultūros sąlygos yra labai skirtingos, tačiau po intensyvių integracijos pastangų jau 17 ES valstybių naudoja bendrą valiutą.

Šių metų Nobelio taikos premija taip pat tampa akibrokštu Norvegijai, kuri dukart (1972 ir 1994 metais) atsisakė stoti į ES ir kurioje trys ketvirtadaliai gyventojų, kaip rodo naujausios apklausos, nusistatę prieš narystę Bendrijoje.

Th.Jaglandas, kuris taip pat yra Europos Tarybos generalinis sekretorius, yra žinomas kaip aistringas ES šalininkas.

Penktadienį jis sakė žurnalistams nesitikintis, kad sprendimas skirti Nobelio taikos premiją Bendrijai bus prieštaringai įvertintas Norvegijoje.

„Įmanoma būti nusistačiusiam prieš Norvegijos narystę ES ir tuo pačiu pripažinti taiką kuriantį vaidmenį, kurį ES atliko Europoje“, - pažymėjo jis..

Nepaisant aštrėjančių sunkumų Bendrijoje, įvykių kupina jos istorija rodo, kad bent iki šiol ES visada sugebėdavo atlaikyti krizes, dažnai galiausiai sustiprindavusias bloko integraciją.

Norvegijos Nobelio komiteto šiemet priimtas sprendimas gali būti vertinamas kaip pastanga atitaisyti istorinį neapsižiūrėjimą: dauguma ekspertų sutinka, kad po Indijos nepriklausomybės šauklio Mahatmos Gandhi, kuris mirė taip pat nesulaukęs šios garbės, vieningosios Europos projektas iki šiol buvo labiausiai į akis krentanti spraga Nobelio taikos premijų istorijoje.

Kol kas neaišku, kad atsiims šią premiją ES vardu.

„Jie turės nuspręsti, kuris lyderis atvyks ir atsiims aukso medalį“, - nurodė Th.Jaglandas.

Be auksinio medalio, kuris bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, jos laureatui taip pat bus skirta 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų).

Praėjusiais metais Nobelio taikos premija penktadienį buvo paskirta Liberijos prezidentei Ellen Johnson-Sirleaf ir jos tėvynainei, „ taikos karei“ Leymah Gbowee, mobilizavusiai šalies moteris protestuoti prieš šalį apėmusį pilietinį karą, taip pat Jemeno arabų pavasario aktyvistei Tawakkul Karman, moterų teisių ir demokratijos gynėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nesusipratęs

nesusipratęs portretas
už ką ES? pinigų plovimo automatas, o ne taikos premijos laureatė
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių