Naujuoju euro zonos vadovu išrinktas J. Dijsselbloemas

Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas pirmadienį perėmė euro zonos finansų ministrų pirmininko pareigas iš Liuksemburgo premjero Jeano Claude'o Junckerio, nors per balsavimą sulaukė pasipriešinimo.

„Paskyrėme Olandijos finansų ministrą Jeroeną Dijsselbloemą naujuoju euro zonos pirmininku“, - J.C.Junckeris sakė per spaudos konferenciją po vos penkias valandas trukusių derybų.

Euro zonos pranešime sakoma, kad J.Dijsselbloemas buvo paskirtas dirbti 30 mėnesių kadenciją ir kad jis „išsaugos savo postą (Nyderlanduose), kol pirmininkaus euro zonai“.

Šis sprendimas, kuriam, kaip patvirtino Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, pasipriešino vienintelė Ispanijos vyriausybė, užbaigė premjero J.C.Junckerio, kuris yra ilgiausiai Europoje dirbantis nacionalinis lyderis, aštuonerius metus trukusią kadenciją. Jos metu J.C.Junckeris didžiąją dalį praleido kovodamas su nepalankiomis finansinėmis tendencijomis, peraugusiomis į euro zonos krizę.

J.Dijsselbloemas sakė per spaudos konferenciją, jog jam „suteikta neabejotina garbė pakeisti Jeaną Claude'ą“, pridūręs, kad „tik visi kartu galime įveikti dabartines problemas“.

Nyderlandų ministras pažymėjo, jog svarbu „išsaugoti socialinį Europos modelį, kurį labai branginame“.

Tik lapkritį savo šalies finansų ministru paskirtas J.Dijsselbloemas ketvirtadienio vakarą trumpam apsilankė Madride - po to, kai anksčiau tą dieną jis informavo Olandijos parlamentą esantis vienintelis kandidatas į euro zonos vadovo postą.

Tačiau buvo prognozuojama, jog dėl pamainos J.C.Junckeriui daugiausiai prieštaraus Prancūzija. Paryžius pažadėjo spausti J.Dijsselbloemą dėl jo programos ateinantiems metams, tačiau vienas šaltinis nurodė, kad galiausiai Prancūzija, atsižvelgdama, jog olandą palaiko euro zonos galybė Vokietija, balsavo už šį kandidatą.

Vykdamas į derybas Briuselyje J.C.Junckeris pripažino jaučiantis „melancholiją“ ir „palengvėjimą“ dėl pareigų perdavimo. Tuo tarpu J.Dijsselbloemas džiaugėsi sugrįžusiu „pasitikėjimu“ euru finansų rinkose.

Įtampa rinkose gerokai atslūgo lyginant su padėtimi prieš šešis mėnesio, kai buvo smarkiai nerimaujama dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos arba tikimybes, jog Ispanija ir Italija bus priverstos prašyti finansinio gelbėjimo paketų. J.Dijsselbloemas sakė, kad jam bus svarbiausia „toliau stengtis atkurti pasitikėjimą euru ir euro zona - tai pagrindinis laukiantis uždavinys“.

„Panašu, kad yra naujas pagrindas pasitikėjimui“, - pridūrė jis. Dėl šios priežasties politikai gali sutelkti dėmesį į priemones, kurios gali padėti skatinti ekonomikos „augimą ir darbo vietų kūrimą“ Europoje, kurią šiuo metu yra prislėgęs didelis nedarbas, euro zonoje siekiantis beveik 12 procentų.