NATO sutelkia dėmesį į pereinamąjį laikotarpį Afganistane

NATO gynybos ministrai trečiadienį sutelks dėmesį į pasiruošimus laikotarpiui po 2014 metų, kai iš Afganistano bus išvestos tarptautinės kovinės pajėgos, suvokiant, kad visos kontrolės perdavimo Kabului procesas bus kupinas pavojų ir problemų.

Ministrai taip pat peržiūrės pažangą Kosove, kur NATO vadovaujama taikdariška misija vykdoma jau 13-us metus, tačiau kol kas nesimato beveik jokių ženklų, jog ginčas dėl vienašališko šios šalies nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo gali būti išspręstas.

Tačiau pagrindinė problema lieka Afganistanas, kur šimtai milijardų dolerių buvo išleisi karui, sukeliančiam vis didesnį nusivylimą visuomenėje, o pasitraukimo problemos ir miglota tolesnė tos šalies ateitis vis labiau reikalauja atsakymų.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) antradienį pareiškė, kad nepaisant visų kliuvinių Afganistane, „tikslas, strategija ir kalendorius lieka nepakitęs“, o nuo 2015 metų Aljansas ketina ten pradėti mokymo ir pagalbos misiją.

A.F.Rasmussenas tvirtino, kad Talibanas niekada nesulauks sėkmės, tačiau vienas diplomatinis šaltinis pastebėjo, kad „saviškių atakos“, kai afganų kariai atakuoja ir žudo NATO vadovaujamų pajėgų narius, kelia didelį susirūpinimą.

NATO šalys „nuogąstauja dėl savo karių saugumo, taip pat dėl (šių išpuolių) potencialaus poveikio visoms pastangoms“, sakė šaltinis.

Per tokias atakas šiemet žuvo jau daugiau nei 50 NATO karių, o tie incidentai privertė laikinai įšaldyti bendras operacijas su afganų kariais, Aljanso pareigūnai sakė anksčiau šią savaitę.

Talibanas perėjo prie šių išpuolių, „tarsi jie turėtų strateginį potencialą. Tai dar nėra kokia nors strateginė grėsmė, bet turi potencialo tokia tapti“, aiškino diplomatinis šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo.

„Dabas svarbiau, kaip reaguosime mes, kokių priemonių bus imtasi“, - pridūrė jis.
Iššūkiai, su kuriais susiduria NATO, yra bauginantys, o minėtas diplomatinis šaltinis atkreipė dėmesį į lėtą pažangą plėtojant vietos valdžią Afganistane, nors šis procesas laikomas esminiu, siekiant palenkti į savo pusę afganų širdis ir protus.

Tuo tarpu Talibanas žiemą atsitrauks į nuošalias Pakistano vietoves, menkai kontroliuojamas centrinės vyriausybės, kur iš naujo apsiginkluos ir sukaups išteklių, todėl sukilėlių problemą ir toliau sunkiai seksis suvaldyti, nurodė šaltinis.

Dar viena svarbi tema, kuri bus svarstoma per susitikimą NATO būstinėje Briuselio pakraštyje - kaip spręsti opią karinių išlaidų problemą tuo metu, kai vyriausybės iš visų pusių spaudžiamos mažinti biudžeto išlaidas.

„Šis ekonomikos sunkmečio laikotarpis tampa iššūkiu gynybos biudžetams, tačiau taip pat suteikia galimybę stiprinimui, bendradarbiavimui ir naujiems būdams užtikrinti saugumą“, - antradienį sakė A.F.Rasmussenas.

Per gegužę Čikagoje vykusį viršūnių susitikimą NATO priėmė „išmaniosios gynybos“ politiką, kurios tikslas - skatinti bendradarbiavimą ir dalytis našta, kompensuojant biudžeto lėšų sumažėjimą.

Jungtinės Valstijos išleidžia daugiausiai lėšų NATO gynybai, o šios valstybės indėlis pastebimai didėjo pastarąjį dešimtmetį. Tai opi problema Vašingtonui, kuris stengiasi įtikinti sąjungininkus labiau prisidėti.

„Leiskit aiškiai pasakyti: mums reikia išmaniai naudoti lėšas, o dar labiau mums reikia turėti pakankamai lėšų“, - pažymėjo A.F.Rasmussenas.