Mirė operacijai „Audra dykumoje“ vadovavęs N. Schwarzkopfas

JAV generolas Normanas Schwarzkopfas, 1991 metais vadovavęs operacijai „Audra dykumoje“, per kurią Kuveitas buvo išvaduotas iš Irako diktatoriaus Saddamo Husseino pajėgų, mirė ketvirtadienį, būdamas 78 metų.

Amerikos didvyriu laikomas N.Schwarzkopfas, dar žinomas kaip „Audringasis Normanas“, mirė Floridos mieste Tampoje, kur jis gyveno baigęs darbą savo paskutiniame poste - JAV ginkluotųjų pajėgų centrinės vadovybės, kontroliuojančios Amerikos kariuomenės operacijas Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje, vado pareigų.

„Gynybos departamento vyrai ir moterys prisideda prie manęs gedint generolo Normano Schwarzkopfo netekties“, - pareiškė gynybos sekretorius Leonas Panetta.

L.Panetta nurodė, jog šis daug apdovanojimų pelniusio tvirto sudėjimo ir ryžtingo būdo karo vado „35 tarnybos metai vilkint uniformą paliko neišdildomą pėdsaką Jungtinių Valstijų kariuomenėje ir šalyje“.

Buvęs JAV prezidentas George'as H.W.Bushas, kuris pats yra gydomas intensyviosios terapijos skyriuje Teksase, tapo vienu iš pirmųjų, pareiškusių gedulą netekus žmogaus, kuris vadovavo karui, tapusiam pagrindiniu akcentu jųdviejų abiejų karjeroje.

„Barbara ir aš gedime netekus tikro Amerikos patrioto ir vieno iš geriausių kariuomenės vadų savo kartoje“, - sakoma buvusio prezidento pranešime.

Per konfliktą, kuris tapo vienu iš didžiausių išbandymų pasauliui po Šaltojo karo, milijoną karių turinti S.Husseino armija įsiveržė į Kuveitą 1990 metais ir ruošėsi pulti Saudo Arabiją. Toks žingsnis galėjo suteikti Irako diktatoriui daugiau nei 40 proc. pasaulio naftos išteklių kontrolę.

G.H.W.Bushas subūrė 32 šalių koaliciją, o N.Schwarzkopfui buvo pavesta vadovauti 425 tūkst. JAV ir 118 tūkst. sąjungininkų karių. Šios pajėgos padarė didelių nuostolių S.Husseino karo mašinai ir išvarė jo armiją iš Kuveito, patirdamos mažiausių nuostolių.

Naujojo Džersio mieste Trentone 1934 metais gimęs N.Schwarzkopfas ryšius su Persijos įlanka pirmąkart susipažino būdamas vos 12 metų, kai buvo išsiųstas į Iraną pas savo tėvą, kuris taip pat buvo apdovanojimų pelnęs generolas.

N.Schwarzkopfas išsilavinimą įgijo Teherane, Ženevoje ir Frankfurte, o vėliau grįžo į Jungtines Valstijas siekti karinės karjeros. Mokydamasis garsioje Vest Pointo karo akademijoje, N.Schwarzkopfas specializavosi mechaninėje inžinerijoje.

Jis taip pat mokėsi Pietų Kalifornijos universitete ir JAV Armijos karo koledže.

Baigęs Vest Pointą, jis įgijo leitenanto laipsnį ir buvo išsamiai apmokytas pėstininkų ir oro desantininkų kovos metodų. Dirbti užsienyje jis buvo pirmąkart išsiųstas 1960-1961 metais - tuo metu N.Schwarzkopfas užėmė adjutanto postą Berlyno brigadoje.

N.Schwarzkopfas taip pat trumpai dirbo instruktoriumi Vest Pointe, o vėliau buvo išsiųstas į Vietnamą, kuri prisidėjo prie sparčiai gausėjusių Pietų Vietnamo armijos JAV karinių patarėjų.

Sparčiai kopdamas karjeros laiptais, šis karininkas savo narsą įrodė per savo antrąją misiją Vietname 1970 metais, kai išgelbėjo savo bataliono vyrus, įstrigusius minų lauke Batangano pusiasalyje.

Atskridęs sraigtasparniu, jis peršliaužė minų lauką, laikė prispaudęs prie žemės vieną sunkiai sužeistą karį, kol jam iš kojos buvo ištraukta skeveldra, ir galiausiai išvedė gyvus likusius karius į saugią vietą, įsakęs žymėti aptiktas minas skutimosi putomis.

Kitaip nei kai kurie kiti generolai, pakeitę jį vėlesniuose Amerikos karuose, N.Schwarzkopfas buvo mūšio lauko veteranas, apdovanotas trimis Sidabrinėmis žvaigždėmis ir pelnęs garbingą Fronto pėstininko juostelę, skiriamą mūšyje asmeniškai dalyvavusiems kariams.

Jo šiurkštokas ir ryžtingas būdas taip pat buvo tapęs armijos legenda.

Kaip teigiama, N.Schwarzkopfas yra sakęs savo kariams: „Jeigu lipant į lėktuvą prieš grįžtant namo paskutinį kartą apie mane pagalvosite “Nekenčiu to kalės vaiko„, tuomet viskas gerai - nes grįšite namo gyvi.“

Dėl savo nirtaus charakterio N.Schwarzkopfas pelnė „Audringojo Normano“ pravardę, dažnai mirgėdavusią bulvarinių dienraščių pirmuosiuose puslapiuose per 1991 metų Persijos įlankos karą.

1983 metais jis vadovavo kariams mūšyje per JAV invaziją į Grenadą, o 1988-aisiais jis buvo paskirtas JAV Centrinės vadovybės vyriausiuoju vadu, atsakingu už operacijas Rytų Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje.

Dirbdamas šiame poste, N.Schwarzkopfas parengė Persijos įlankos naftos telkinių gynybos planą galimos Irako invazijos atveju.

Kai JAV pradėjo į šešias savaites trukusią aviacijos operaciją prieš Irako pajėgas 1991 metų sausį, tas puolimas tapo dalimi strategijos, kaip manoma, padėjusios užbaigti sausumos pajėgų operaciją vos per keturias dienas.

Generolas taip pat buvo tapęs „Audros dykumoje“ veidu, dažnai pozuodamas pasaulio žiniasklaidai, vilkėdamas išblukusią uniformą ir kario kepuraitę.

„Po to karo generolas Schwarzkopfas buvo teisingai pripažįstamas puikiu strategu ir įkvepiančiu lyderiu, - rašo L.Panetta. - Mūsų dienomis prisimename šį išliekantį palikimą ir minime jį kaip vieną iš XX amžiaus didžiųjų karinių milžinų.“

Po karo Persijos įlankoje N.Schwarzkopfas atsisakė armijos štabo vado posto ir paliko aktyviąją karinę tarnybą 1991 metų rugpjūtį.

1993 metais jam buvo atlikta sėkminga prostatos vėžio operacija.