M.Chodorkovskis pareiškė nebijąs išbūti kalėjime iki mirties

Buvęs naftos bendrovės "Jukos" vadovas Michailas Chodorkovskis, naudodamasis paskutinio žodžio teise Maskvos Chomovnikų teisme, pareiškė, kad nebijo išbūti kalėjime iki mirties.

"Man, kaip ir kiekvienam, nesinori gyventi kalėjime, bet ir nesinori mirti. Bet jeigu reikės, aš pasirengęs, mano tikėjimas svarbesnis už gyvybę", - sakė jis.

Kaip pareiškė M.Chodorkovskis, "kaip baigsis šis procesas, stebi milijonai akių".

"Žmonės viliasi, kad šalis bus laisva, kur žmogaus teisės nepriklausys nuo caro, valdžia priklausys nuo piliečių, o teismas nuo teisės ir nuo Dievo, jeigu norite - nuo sąžinės. Aš tikiu: taip bus, aš - neidealus žmogus, aš idėjos žmogus", - sakė jis.

"Reikalo esmė - ne mes su Platonu (buvusiu tarptautinio finansinio susivienijimo "Menatep" vadovu). Reikalo esmė - viltis daugeliui mūsų bendrapiliečių, kad teismas rytoj galės apginti jų teises", - pridūrė M.Chodorkovskis.

"Yra žmonių, kurie nori mus palikti kalėjime visam laikui ir to neslepia. Bet kol kas jie pasiekia priešingą rezultatą. Iš mūsų, paprastų žmonių, padarė kovos su savivale simbolį. Tačiau jiems būtinas kaltinamasis nuosprendis, kad netaptų atpirkimo ožiais. Aš viliuosi, kad teismas atlaikys jų psichologinį spaudimą", - pridūrė jis.

M.Chodorkovskis paragino pirmininkaujantį teisėją Viktorą Danilkiną parodyti drąsos.
"Aš noriu, kad teismas mano šalyje taptų nepriklausomas, kad mes nepaliktume savo vaikams paveldėti totalitarizmo pėdsakų. Visi supranta, kad jūsų nuosprendis įeis į Rusijos istoriją", - sakė jis.

Kreipdamasis į teisėją M.Chodorkovskis sakė: Jūsų malonybe, jūsų rankose kur kas daugiau nei du likimai".

"Čia sprendžiamas likimas daugybės žmonių, tų, kurie pasistatė namą, pasiekė laimėjimų ir nenori, kad tai atitektų reideriams", - pridūrė M.Chodorkovskis.

"Kažin, ar manimi patikės, jeigu pasakysiu, kad pavogiau visą "Jukos" priklausančių bendrovių naftą. Tai neįmanoma. Bet taip pat niekas netiki, kad Maskvos teisme galimas išteisinamasis nuosprendis "Jukos" byloje. Tačiau aš noriu pasakyti apie viltį. Viltis - svarbiausia gyvenime", - sakė M.Chodorkovskis šypteldamas.

Kaip sakė teisiamasis, kai ?? amžiaus pabaigoje jis kūrė "geriausią Rusijoje naftos bendrovę, darė tai, kuo šiandien didžiuojasi "Rosneft", gavusi viską iš "Jukos", atsirado vilties, kad sukrėtimų ir sumaišties laikotarpis praėjo".

"Deja, ši viltis kol kas neišsipildė, bet ji gyva, gyva net čia, teismo salėje, kai man jau beveik 50", - sakė jis.

Pasak M.Chodorkovskio, "atėjus naujam prezidentui, daugeliui piliečių taip pat atsirado vilties, bet neįmanoma taikstytis su tuo, kad žmonės vadina save patriotais, o bijo visų pokyčių".

"Reformų sabotažas - tai ne patriotizmas, o veidmainystė. Man gėda žiūrėti, kaip kažkada gerbę save žmonės iškeičia savo garbę į privilegijas ir išmaldas. Aš didžiuojuosi tuo, kad tarp "Jukos" darbuotojų per septynerius metus neatsirado tokių, kurie pardavė savo sąžinę", - pridūrė buvęs bendrovės vadovas.

M.Chodorkovskis pabrėžė, kad "šalis, kuri taikstosi su tuo, kad jėgos biurokratija laiko kalėjimuose verslininkus, tai - serganti šalis".

"Valstybė, pasitikinti tik jėgos struktūromis, - serganti valstybė. Jeigu viltis užges, kas išves šalį iš sąstingio?", - pažymėjo M.Chodorkovskis.

Jis sakė, kad prisimena 2003 metų spalį, "paskutinę savo dieną laisvėje".

"Praėjus kelioms savaitėms po arešto, man pranešė, kad tuometis prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė: aš srėbsiu balandą aštuonerius metus. Nuo to laiko praėjo septyneri metai. Sprendžiant iš prokurorų kalbų - spjaukite į viską, duokite jiems 14 metų. Manęs bijoti ėmė daugiau, o įstatymą gerbti - mažiau. Jie net nepanaikino, kaip praėjusį kartą, jiems trukdžiusių teismo aktų", - sakė M.Chodorkovskis.

P.Lebedevas savo paskutinio žodžio teise nesinaudojo. "Aš noriu pasakyti, jeigu yra sąžiningumas, - dievinu šį žodį, - tai apskritai viskas lengva. Man šiame teisme paskutinio žodžio nereikia, aš jo atsisakau. Aš pasakysiu jį kitoje vietoje", - sakė jis.

Esantieji salėje sutiko M.Chodorkovskio kalbą plojimais. Kai jis baigė kalbėti, pradėjo skanduoti: "Laisvę". Buvo skanduojama ir tada, kai teisiamieji buvo vedami laiptais į konvojaus patalpas.