M. Schulzas: kai žmonės nusisuks nuo ES idėjos, viskas baigsis

Vienos ES šalys nori taupyti, kitos nenori prarasti joms skirtų pinigų. Ras ES vadovai šią savaitę kompromisą dėl Bendrijos biudžeto ar ne?

Grėsmė Europai

Prieš artėjantį susitikimą dėl ES biudžeto Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas įspėjo, kad toliau vilkinti biudžeto klausimo negalima.

„Kai žmonės nusisuks nuo ES idėjos, viskas baigsis“ – perspėjo M.Schulzas. Jis kartu įgėlė Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui, kad šis, paskelbdamas apie planus rengti Jungtinėje Karalystėje referendumą dėl šalies narystės ES, į atvirą žaizdą įbėrė druskos.

Pasak socialisto, jei britai nuspręstų pasitraukti iš Bendrijos, „ES narės taptų kitų pasaulio regionų ekonominių ir politinių interesų žaisliukais“.

Pesimistai ir optimistai

ES lyderiai šį ketvirtadienį ir penktadienį rengiasi derėtis dėl 2014–2020 m. Bendrijos biudžeto. Praėjusių metų lapkritį vykusios derybos dėl 1 trln. eurų vertės biudžeto pasibaigė be rezultatų. Visgi Prancūzijos prezidentas François Hollande'as šią savaitę perspėjo, kad ir šį kartą greito kompromiso jis nesitiki.

„Darome viską, ką galime, kad pasiektume susitarimą, <...> tačiau kol kas šių sąlygų dar nėra“, – dėstė Prancūzijos vadovas.

F.Hollande'o perspėjimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad derybos dėl biudžeto bus labai sudėtingos ir gali prireikti daugiau laiko susitarimui priimti.

„Esu tikra, kad verta stengtis. Vokietija bandys kaip įmanoma labiau prisidėti, kad susitarimas būtų pasiektas. Pažiūrėsime, ar pastangos duos rezultatų“, – sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Ji pridūrė: „Vokietija – daugiausia pinigų į ES iždą sumokanti šalis. Todėl mums svarbu, jog lėšos būtų naudojamos tam, kad ES taptų konkurencingesnė ir efektyvesnė.“

A.Merkel šią savaitę susitiks su daugeliu euro zonos šalių lyderiais. Vakar pirmasis į Berlyną atvyko Ispanijos premjeras Mariano Rajoy. Trečiadienį A.Merkel susitiks su F.Hollande'u.

O Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pareiškė esąs „optimistiškai nusiteikęs“. Jis teigė, kad sanglaudos fondai nebus liečiami.

„Hermano van Rompuy pasiūlymai neliečia Sanglaudos fondų. Po vizito į Paryžių galiu pasakyti, kad Lenkijos santykiai su Vokietija ir Prancūzija labai padėjo spręsti ginčus“, – sakė D.Tuskas.

Taupesnis biudžetas

Lapkritį ES prezidentas H.van Rompuy pasiūlė biudžeto projektą, kurio išlaidų bendra suma – 973 mlrd. eurų, arba kiek daugiau nei 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Europos Komisija siūlė 1,047 trln. eurų projektą.

Tačiau pasiūlymas apkarpyti biudžetą net 74 mlrd. eurų, kurį pateikė H.van Rompuy, neįtiko kai kurioms ES šalims. Šiam projektui pasipriešino Didžioji Britanija, Švedija ir Nyderlandai. Britų premjeras pareiškė, kad norėtų 886 mlrd. eurų biudžeto.

Iki šiol Europos lyderiai taip ir nesugebėjo išspręsti nesutarimų dėl kai kurių šalių reikalavimų mažinti Bendrijos biudžeto išlaidas, taip pat, kaip tie karpymai turėtų būti atliekami skirtingose ES veiklos srityse.

Kalbama, kad biudžetas gali būti apkarpytas dar 20–25 mlrd. eurų.

Tačiau Prancūzija ir Ispanija kategoriškai nesutinka, kad būtų sumažintos lėšos bendrajai žemės ūkio politikai, kurios siekia apie 56 mlrd. eurų, o Rytų Europos šalys nenorėtų, kad karpymas paliestų Sanglaudos fondus, kurių dydis siekia apie 42 mlrd. eurų.

Kas daugiausia sumoka į ES biudžetą?

• Vokietija – 9 mlrd. eurų.

• Prancūzija – 6,4 mlrd. eurų.

• Italija – 5,9 mlrd. eurų.

• Didžioji Britanija – 5,5 mlrd. eurų.

Kas daugiausia gauna iš biudžeto?

• Lenkija – 10,9 mlrd. eurų.

• Graikija – 4,6 mlrd. eurų.

• Vengrija – 4,4 mlrd. eurų.

• Ispanija – 2,9 mlrd. eurų.