M. Saakašvilio partija per rinkimus susigrums su milijardieriumi

Gruzijoje ateinantį pirmadienį vyks parlamento rinkimai, kuriuose prezidento Michailo Saakašvilio partija susigrums su vieno milijardieriaus verslo magnato vadovaujama opozicija, o šį demokratijos išbandymą temdys skandalas dėl kankinimų kalėjimuose.

Pasipiktinimas dėl kalinių mušimo ir žaginimo pakenkė M.Saakašvilio valdančiosios partijos reputacijai prieš pat rinkimus, išprovokuodamas protestus ir tarptautinės bendruomenės pasmerkimą, tačiau taip pat didindamas susirūpinimą, jog po rinkimų šioje Vakarų valstybių remiamoje Kaukazo šalyje gali kilti neramumų.

Tiek M.Saakašvilis, tieko jo milijardierius varžovas Bidzina Ivanišvilis žadėjo iškovoti triuškinamą pergalę po įtemptos rinkimų kampanijos tarp pagrindinių oponentų, kurią Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) stebėtojai vadino konfrontacine ir šiurkščia.

„Per šiuo rinkimus stebime susidūrimą dviejų labai stiprių asmenybių, dviejų labai didelių ego, kurie abu nori įveikti vienas kitą ir nenori kompromisų“, - Vašingtone įsikūrusio Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką Kaukazo reikalų ekspertas Thomas de Waalis sakė naujienų agentūrai AFP.

Opozicijos koalicijos vadovas B.Ivanišvilis kaltina M.Saakašvilį sukūrus autoritarinį režimą.

Tuo tarpu Gruzijos prezidentas sako, kad jo oponentas sužlugdytų šalies modernizavimo programą ir nugramzdintų ją atgal į korupciją ir praeityje siautusį chaosą.

Prieš praeitą savaitę įsiplieskiant skandalui dėl kankinimų, dauguma apklausų rodė, kad M.Saakašvilio vadovaujamas Vieningasis nacionalinis judėjimas populiaresnis negu B.Ivanišvilio blokas „Gruzijos svajonė“.

Kol kas neaišku, kiek balsavimo rezultatus paveiks pasipiktinimas dėl paviešintų vaizdo įrašų, kuriuose matomi žiaurumai kalėjimuose.

JAV ir Europos Sąjunga (ES) paragino surengti sąžiningus rinkimus, kurie padėtų įgyvendinti Gruzijos siekius prisijungti prie Vakarų šalių institucijų.

M.Saakašvilis pažadėjo „pačius laisviausius ir skaidriausius“ rinkimus nuo Gruzijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Tačiau B.Ivanišvilis teigė, kad rinkimų aplinka daroma palankesnė valdančiajai partijai ir grasino organizuoti masinius protestus.

Analitikai pažymi, kad nors rinkimų kampanija buvo itin konkurencinga, jos supriešinantis antagonizmas pabrėžia trapios Gruzijos demokratijos trūkumus.

„Visuomenės supriešinimas ir nepakantumas politiniams varžovams pasiekė kraštutinį lygmenį“, - nepriklausomas Gruzijos analitikas Gija Nodija sakė AFP.

Šie rinkimai bus labai svarbūs, nes konstitucijos pataisos sustiprins parlamento ir premjero vaidmenį bei sumažins prezidento galias, kai ateinančiais metais baigsis antroji M.Saakašvilio kadencija.

Gruzija, per kurią eina strateginiai naftos ir dujų vamzdynai, transportuojantys Kaspijos jūros energetikos išteklius į Europą, gauna didelę finansinę pagalbą ir JAV ir ES.
Ši šalis taip pat turi ambicijų įstoti į NATO, kurios kursto kaimyninės Rusijos pyktį.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo ši kalnuota Kaukazo šalis, turinti 4,5 mln. gyventojų, patyrė ekonomikos krachą ir išgyveno pilietinį karą. Joje taip pat neretai vykdavo politiniai neramumai, per kuriuos buvo nuversti du prezidentai.

Per vėliausią konfliktą - penkias dienas trukusį karą su Rusija 2008 metais - Gruzija faktiškai prarado dvi Kremliaus palaikomas separatistines provincijas, kuriose Maskva dabar yra dislokavusi tūkstančius karių.

Valdančioji partija kaltino B.Ivanišvilį, kuris Rusijoje susikrovė 6,4 mlrd. dolerių kapitalą, nuolaidžiaujant Kremliaus interesams, nors magnatas tai neigia. Jis teigia norintis pagerinti ryšius su Maskva, tačiau esantis provakarietiškų pažiūrų.

Skurdas ir nedarbas tapo pagrindinėmis per rinkimų kampaniją gvildentomis problemomis: priešingų stovyklų kandidatai žarstė populistinius pažadus didinti išlaidas socialinės gerovės srityje ir kuriant darbo vietas.

Ši kova taip pat persikėlė į JAV ir ES. Abu kandidatai naudojosi savo lobistais, reklamuodami priešingas Gruzijos vizijas Vašingtono ir Briuselio valdžios koridoriuose.

Jungtinis nacionalinis judėjimas dabartinės sudėties parlamente turi 119 iš 150 vietų. Jis kontroliavo Gruziją nuo 2003 metais įvykusios Rožių revoliucijos, per kurią buvo nuverstas prezidentas Eduardas Ševardnadzė, buvęs Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras.

Vadovaujant charizmatiškam M.Saakašviliui, valdantieji ėmėsi didelio masto reformų, kurios smarkiai sumažino korupciją, kūrė naują infrastruktūrą ir pradėjo gaivinti pašlijusią Gruzijos ekonomiką.

Tačiau šios reformos supykdė dalį gruzinų, kurie jautėsi dėl šių reformų nustumti į visuomenės pakraštį, o 2007 ir 2001 metais šalyje vyko masiniai protestai, kuriuos malšinti buvo pasiųsta malšinti riaušių policija. Tai sukėlė nerimą Vakarų sąjungininkams, kurie M.Saakašvilį laikė postsovietinės demokratijos lyderiu.

Rinkimus, kurie prasidės pirmadienį 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 16 val. (19 val.), stebės tarptautinė ESBO misija.