Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai, D.Tuskas vėl siekia laimėti

Lenkijoje sekmadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kurie nulems, ar centro dešinės Pilietinė platforma (PO) gaus dar vieną kadenciją po ketverių ekonomikos augimo metų.

Maždaug 26 tūkst. rinkimų apylinkių visoje šalyje buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 21 val. (22 val. Lietuvos) laiku.

Šalies rinkėjai iš viso turi išrinkti 460 Seimo - žemųjų parlamento rūmų - deputatų ir šimtą Senato narių.

Balsavusiųjų apklausų rezultatai bus paskelbti iškart po to, kai darbą baigs rinkimų apylinkės, bet pirminiai oficialūs rinkimų rezultatai paaiškės tik po vidurnakčio.

Paskutinės visuomenės apklausos rodė, kad premjero Donaldo Tusko vadovaujama PO pirmauja ir gali tikėtis 35,5 proc. paramos, bet jai rimtą iššūkį meta Jaroslawo Kaczynskio konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“, už kurią nusiteikę balsuoti 29,1 proc. lenkų.

Netikėtu veiksniu katalikiškos Lenkijos politikos scenoje paskutinę akimirką tapo naujai įkurta antiklerikalinė partija, kuriai vadovauja kontroversiškas verslo magnatas.

Kaip rodo apklausos, liberalusis Palikoto palaikymo judėjimas (RPP), kurį įkūrė buvęs PO narys Januszas Palikotas (Janušas Palikotas), gali gauti 10,3 proc. balsų ir į ketvirtą vietą nustumti opozicinę Kairiųjų demokratų sąjungą. Ši kairioji politinė jėga gali tikėtis 9,2 proc. rinkėjų paramos.

Į parlamentą, apklausų duomenimis, dar gali patekti Lenkijos liaudies partija. Ši valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė gali laimėti 8,7 proc. balsų.

D.Tuskas, kuriam vadovaujant daugiau kaip 38 mln. gyventojų turinti šalis saugiai išlaviravo per 2008-2009 metų pasaulinę finansų krizę, sako, kad Lenkijai reikia „bendradarbiavimo, supratimo ir vienybės“.

„Šiais neramiais laikais Lenkija negali sau leisti jokių radikalių žingsnių“, - tvirtino jis prieš rinkimų kampanijos pabaigą penktadienį, siekdamas save pateikti kaip stabilumo garantą.

Jei PO išliks valdžioje, pateks į istoriją kaip pirmoji po komunizmo žlugimo 1989 metais lenkų partija, laimėjusi dvi kadencijas iš eilės.

Dauguma sekmadienį ryte iš vienos rinkimų apylinkės Varšuvos pietuose išeinančių rinkėjų sakė, jog balsavo už D.Tusko Pilietinę platformą.

„PO turėtų ir toliau valdyti, nes nemažai nuveikė. Tik pažvelkite į gatves“, - sakė 80 metų pensininkė Maria Mlodzikowska, kuri anksčiau dirbo fizinės kultūros ugdymo mokytoja.

„Tuskas yra talentingiausias ir geriausias politikas, kokį tik turime, - sakė 60 metų kalnakasybos inžinierius Antonis Stapka. - Jis atviras pasauliui, proeuropietiškas ir saugiai vedė mus per krizę. Jis priima protingus sprendimus dėl ekonomikos ir neleidžia, kad jį valdytų emocijos“.

Pasak A.Stapkos, opozicijos lyderis J.Kaczynskis, pasiduoda frustracijai, kaitalioja pažiūras ir yra „pasirengęs dėl politikos padaryti viską, net pasirašyti sutartį su velniu“.

Buvęs premjeras J.Kaczynskis, kurį D.Tuskas įveikė per 2007 metų rinkimus, pirmenybę teikia tam, kad valstybė stipriai kontroliuotų ekonomiką, ir neseniai apkaltino Vokietiją bandymu pavergti Lenkiją.

„Įstatymas ir teisingumas“ pažadėjo didesnį valstybės dalyvavimą ekonomikoje, o tarp priemonių minėjo bankų mokestį ir didesnius mokesčius turtingiesiems, be to, žadėjo mažinti didelio masto privatizaciją, vykdomą nuo 2007-ųjų pabaigos, kai į valdžią atėjo Pilietinė platforma.

74 metų pensininkas Janas Mazuras, buvęs spaustuvininkas, sakė, jog savo vaikaičių labui balsavo už „Įstatymą ir teisingumą“.

„Nenoriu, kad jie augtų šalyje, kuri neturi nieko, nes PO viską išpardavė to, ką jie vadina privatizacija, pretekstu“. - sakė jis.

„Jie yra vieninteliai pasitikėjimo verti žmonės, jie kovoja už tai, kas svarbiausia šalies gyvenime: už teisingumą ir įstatymo valdžią“, - sakė 62 metų Edwardas Kalina, vienos parduotuvės savininkas.

„Greit išeisiu į pensiją ir tiesiog viliuosi, kad kas nors manimi pasirūpins. Tad Kaczynskis yra geresnis pasirinkimas, nors jaunesniems ir turtingesniems galbūt (geriau) Tuskas“, - savo ruožtu sakė rinkėja Wanda Kalisz.

D.Tusko oponentai kaltina jį tuo, kad jam esą trūksta drąsos vykdyti ambicingas reformas šalyje, turinčioje reikšmingų problemų, tokių kaip didelis - beveik 12 proc. - nedarbas ir verslą stabdantis valstybės reguliavimas. Jo kadencijos metu taip pat didėjo biudžeto deficitas, ir ekonomistai sako, kad dabartinis Lenkijos ekonomikos maždaug 4 proc. augimas kitais metais lėtės.

Ant kortos pastatyta ir Lenkijos tarptautinė darbotvarkė. D.Tuskas, kuris tvirtai laikosi proeuropietiškų pažiūrų, nepaisydamas euro zonos paskolų krizės, užsienio politiką įsivaizduoja kitaip nei J.Kaczynskis, kuris itin nepasitiki didžiosiomis Lenkijos kaimynėmis Vokietija ir Rusija.

D.Tuskas ryšių su Vokietija, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo okupavusi Lenkiją, gerinimą padarė savo prioritetu, nes valdant ankstesnei, J.Kaczynskio, vyriausybei šie ryšiai buvo smarkiai pablogėję. J.Kaczynskis vokiečius nustebino ir šią savaitę, naujoje knygoje pakartojęs savo nuomonę, kad Berlynas bando pajungti lenkus.

D.Tuskas taip pat ėmėsi atsargiai gerinti ryšius su Maskva, kuri iki komunizmo žlugimo dešimtmečius darė didžiulę įtaką Lenkijai.

Tačiau šiai politikai smūgį sudavė lėktuvo katastrofa Smolenske Vakarų Rusijoje, per kurią žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis, J.Kaczynskio brolis dvynys, ir visi 95 kiti tame lėktuve buvę žmonės.

J.Kaczynskis kaltina D.Tuską ryšiais su Berlynu ir Maskva išdavus Lenkijos nacionalinius interesus ir mano, kad D.Tuskas su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu yra tam tikra prasme kalti dėl jo brolio žūties.