Lenkijoje gyvos sąmokslo teorijos dėl prezidento L. Kaczynskio žūties

Praėjus trejiems metams po to, kai Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje, sąmokslo teorijų šalininkai tebėra tvirtai įsitikinę, jog šalies vadovas buvo nužudytas.

Konservatyvioji opozicija, vadovaujama L.Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo (Jaroslavo), kaltino lyderius tiek Maskvoje, tiek Varšuvoje prikišus pirštus prieš katastrofos, įvykusios 2010 metų balandžio 10-ąją.

Daug kitų aukšto rango Lenkijos pareigūnų ir iškilių visuomenės veikėjų žuvo, kai Rusijos gamybos lėktuvas Tu-154 nukrito netoli vakarinio Rusijos miesto Smolensko, artėdamas prie tiršto rūko gaubiamo karinio oro uosto.

Ši delegacija vyko į ceremoniją, per kurią ketinta paminėti 1940 metais vykusias Katynės žudynes, kai Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė tūkstančius į nelaisvę patekusių Lenkijos karininkų. Kaltę dėl tų žudynių Kremlius neigė iki 1990 metų.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ne kartą kaltino premjero Donaldo Tusko centro dešiniąją vyriausybę nesugebėjus įtikinti Rusijos, kad ji turi perduoti lenkų pareigūnams vadovavimą tyrimui, kuris esą buvo atliktas negrabiai ir veikiausiai buvo mėginimas nuslėpti kaltę.

Aistras dar labiau kursto Maskvos delsimas perduoti lėktuvo nuolaužas Lenkijai

PiS, kurią palaiko apie 30 proc. Lenkijos gyventojų, ragino per šios tragedijos metines trečiadienį surengti demonstracijas prie Rusijos ambasados ir prezidentūras Varšuvoje, taip pat ketina paskelbti naują ataskaitą apie prezidento lėktuvo katastrofą.

Rusijos tyrėjai 2011 metais padarė išvadą, kad lėktuvo įgula jautė „psichologinį spaudimą“ tūpti Smolenske esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms, tačiau Varšuva pareiškė, kad ši ataskaita yra nepakankamai išsami ir kad joje esama daug klaidų.

Lenkų tyrėjų ataskaitoje katastrofos priežastimi laikomos prastai parengtos įgulos klaidos, didžiąją dalį kaltės priskiriant Lenkijai, tačiau taip pat Rusijai - dėl prastos oro uosto techninės įrangos ir netinkamai organizuoto oro dispečerių darbo.

Kita vertus, Lenkijos tyrėjai nedviprasmiškai atmetė šios katastrofos „ekstremistines versijas“, tokias kaip diversija arba spaudimas įgulai tūpti esant blogiems orams.

Dėl šio incidento iš pareigų buvo atleisti trys Lenkijos generolai ir dešimt kitų aukštų pareigūnų. Karinis dalinys, atsakingas už viešųjų pareigūnų skraidinimą, buvo likviduotas, o jo pareigas perėmė civiliai pilotai.

Tačiau nei vienas iš šių tyrimų arba valymų neįtikino konservatyvių pažiūrų PiS įstatymų leidėjo Antonio Macierewicziaus (Antonio Macerovičiaus) - artimo J.Kaczynskio sąjungininko.

Jo parlamentinė darbo grupė padarė išvadą, kad lėktuvo katastrofos priežastis buvo D.Tusko - brolių Kaczynskių politinio priešininko - ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tuomečio premjero, sąmokslas nužudyti Lenkijos vadovą.

„Mūsų naujausi tyrimai patvirtina mūsų įsitikinimą, kad katastrofa įvyko po sprogimų“, - sakoma A.Macierewicziaus ataskaitoje, kuri bus paskelbta trečiadienį.

Šioje analizėje ignoruojama Lenkijos prokurorų išvada, kad nuolaužose neaptikta jokių sprogmenų pėdsakų.

A.Macierewiczius teigia, kad prieš katastrofą Rusijoje atlikta prezidento lėktuvo modernizacija buvo „vadovaujama Rusijos žvalgybos tarnybų“ ir kad „Donaldas Tuskas ir Vladimiras Putinas žaidė prieš prezidentą Kaczynskį“.

33 proc. lenkų sakė, jog „neatmestų“ nužudymo versijos, rodo praeitą mėnesį atlikta apklausa.

Šis rezultatas paskatino D.Tusko vyriausybę, kuri tokius įtarimus seniai laiko pamišėliškais kliedesiais, skubiai suformuoti ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų ir paneigtų kiekvieną sąmokslo teoriją.

Gilus politinis susipriešinimas Lenkijoje dėl šios katastrofos tikriausiai išliks svarbiu veiksniu per 2015 metais vyksiančius prezidento ir parlamento rinkimus, teigia istorikas Antonis Dudekas.

D.Tuskas taip pat perėjo prie griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu: sausį jis apkaltino Rusiją „piktavališkai“ vilkinant perduoti Lenkijai lėktuvo nuolaužas.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) kaltino Maskvą siekiant pakurstyti nesutarimus tarp lenkų ir paprašė Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) įtikinti rusus grąžinti lėktuvo nuolaužas.