Lenkijoje atnaujinami debatai dėl stojimo į krizės apimtą euro zoną

Lenkijoje iš naujo buvo pradėti debatai dėl galimybių įsivesti eurą, kuriuos Varšuva nusprendė atidėti, kai 2009 metais euro zoną ištiko skolų krizė.

Nors 38 mln. gyventojų turinčios šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis yra pasiūlęs, kad didžiausia Centrinės Europos ekonomika turėtų apsispręsti dėl euro įvedimo po 2015 metų, jo sąjungininkas premjeras Donaldas Tuskas neseniai pareiškė, kad ši sprendimas turėtų būti priimtas „artimiausiais mėnesiais“.

Apklausos rodo, kad tik mažiau nei trečdalis lenkų pasisako už zloto pakeitimą euru, o Lenkijai sunkiai sekasi įgyvendinti vadinamuosius euro zonos sanglaudos kriterijus.

Euro įvedimui taip pat reikėtų pakeisti šalies konstituciją, o D.Tusko vyriausybė vargiai užsitikrintų dviejų trečdalių daugumos palaikymą parlamente, kuriame didelę įtaką turi itin euroskeptiška dešinioji opozicija.

D.Tusko naujasis optimistinis požiūris turi „pabrėžti Lenkijos politinę poziciją Europos Sąjungos (ES) viduje vykstančiose derybose“, siekiant išeiti iš skolų krizės, sakė Varšuvoje įsikūrusio banko BGZ analitikas Konradas Soszynskis.

Lenkija, kuri yra ES narė nuo 2004 metų, nerimauja galinti likti už borto, kai dėl tebesitęsianti skolų krizė skatina pagrindinių Bendrijos šalių glaudesnę ekonomikos ir finansų integraciją, pažymėjo K.Soszynskis.

Pasak jo, premjeras tiesiog norėjo „pabrėžti Lenkijos ryžtą visiškai integruotis su euro zona“.

„Tačiau Finansų ministerija ir centrinio banko analitikai įsitikinę, kad sprendimas nebus priimtas taip greitai“, - pridūrė K.Soszynskis.

Lenkijos ekonomika kilo visą laiką nuo komunistinio režimo žlugimo prieš daugiau nei du dešimtmečius. Ji buvo vienintelė iš 27 ES šalių, išvengusių recesijos per pasaulinę finansų krizę.

Nors šią savaitę paskelbti oficialūs įvertinimai rodo, kad pernai augimas buvo dvigubai mažesnis nei 2011 metais, kai jis siekė 4,3 procento. Pernai šalies ūkis augo dviem procentais.

D.Tuskas tikisi, kad ekonomika šiemet augs 2,2 proc., bet analitikai perspėja, kad užsitęsusi euro zonos krizė ir mažesnės išlaidos infrastruktūros plėtrai po 2012-ųjų Europos futbolo čempionato gali sumažinti šį rodiklį iki 1,5 procento.

Lapkritį per derybas su atvykusiu Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) D.Tuskas laikėsi daug atsargesnės pozicijos dėl euro zonos, tvirtindamas, kad Lenkija „ketina įstoti į euro zoną, kai bus 100 proc. pasiruošusi“.

Neseniai pasisakydamas kasmetiniame Davoso pasauliniame ekonomikos forume Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis žadėjo, kad jo vyriausybė bus pasirengusi imtis tolesnių struktūrinių reformų, siekiant konsoliduoti viešąsias išlaidas ir užtikrinti, kad jo šalies metinio biudžeto deficitas šiemet neviršyto euro zonos nustatytos 3 proc. ribos.

Buvo prognozuojama, kad 2012 metais Lenkijos biudžeto deficitas sudarys 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011-aisiais šis rodiklis siekė 5,1 procento.

Atsižvelgdama į būsimą integraciją su euro zoną, Lenkija praeitą vasarą ėmėsi labai svarbios, tačiau itin nepopuliarios reformos, padidindama išėjimo į pensiją amžių iki 67 metų.

D.Tusko vyriausybė tvirtino, jog šis sprendimas buvo būtinas, siekiant išlaikyti pensijų sistemos tvarumą tuo metu, kai šalies visuomenė sensta.

Pagal naująjį įstatymą, kuris įsigalios šiais metais, numatoma iki 2040 metų laipsniškai padidinti moterų pensinį amžių nuo 60 iki 65 metų, o nuo 2020 vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę ne 65, o tik 67 metų.

Analitikai Varšuvoje nerimauja, kad Lenkija neteks zloto, kurio kursas laisvai svyruoja, sudarydamas galimybę lanksčiau prisitaikyti prie sunkmečių.

„Neabejotina, kad svyruojantis zloto kursas puikiai pasitarnavo Lenkijai krizės laikotarpiu, kai jo devalvacija leido klestėti eksportui“, - agentūros „PricewaterhouseCoopers“ analitikas Witoldas Orlowskis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Prieš Lenkijai atsisakant valiutos su laisvai svyruojančiu kursu, gyvybiškai svarbu įvykdyti struktūrines reformas - pavyzdžiui, darbo rinkoje ir viešajame sektoriuje - kurios padidintų konkurencingumą“, - pridūrė jis.