Latvijos parlamentas patrigubino parašų referendumams skaičių

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per paskutinį svarstymą priėmė pataisas, kuriomis patrigubinamas rinkėjų parašų, reikalingų referendumams inicijuoti, skaičius, bet tuo pačiu suteikiamos platesnės galimybės rinkti parašus internete.

Pagal naująjį įstatymą referendumui Latvijoje inicijuoti reikia surinkti nebe 10 tūkst., o 30 tūkst. parašų. Tokiems pakeitimams pritarė 55 deputatai, o 38 balsavo prieš juos.

Naujosios taisyklės galios pereinamuoju periodu iki 2015-ųjų. Po to parašų rinkimo dviem etapais sistemos bus atsisakyta ir referendumui inicijuoti reikės įsteigti iniciatyvinę grupę, kuri tuo tikslu turės surinkti mažiausiai 10 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių parašus.

Nuo 2015 metų rinkėjai tokioms iniciatyvoms pasirašyti taip pat galės naudotis elektroniniu parašu.

Latvijos referendumų įstatymo pataisos buvo priimtos pagreitinta tvarka po dviejų svarstymų.

Parlamento Teisės komiteto pirmininkė Ilma Čepanė sakė, kad prorusiškas kairiųjų Santarvės centras, kuris kategoriškai nepritaria idėjai rinkti tam tikrą referendumui inicijuoti reikalingą balsų skaičių, pateikė tuos pačius pasiūlymus kaip ir per pirmąjį įstatymo projekto svarstymą ir kad Komitetas antradienį juos atmetė.

Per debatus opozicijos parlamentarai kritikavo įstatymo projektą ir teigė, kad dėl jo žmonės nebegalės daryti įtakos politikai.

Valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso deputatas Einaras Cilinskis sakė, kad kiekvienas skaičius yra politinis sprendimas ir kad reikalavimas dėl 30 tūkst. parašų netaps neįveikiama kliūtimi referendumams inicijuoti. Be to, tai taip pat esąs kompromisas, nes iš pradžių buvo siūloma reikiamų parašų skaičių padidinti iki 50 tūkstančių.

Deputatas Dzintaras Abikis iš valdančiosios centro dešinės „Vienybės“ sakė, kad bet kokioje visuomenėje, net tokioje mažoje valstybėje kaip Latvija, galima rasti 10 tūkst. radikalių pažiūrų žmonių. Pasak jo, absoliučiai mažumai neturėtų būti leidžiama terorizuoti daugumos.

Nuo 2015 metų bus panaikinta antroji, vyriausybės finansuojama ir Centrinės rinkimų komisijos organizuojama parašų rinkimo fazė, ir visuomeninių įstatyminių iniciatyvų autoriai turės savo sąskaita surinkti 10 proc. rinkėjų parašus. Nuo 2015-ųjų rinkėjai tokias iniciatyvas galės pasirašyti ir elektroniniu parašu.

Įstatymo projekte taip pat yra nuostatos dėl kampanijų prieš referendumus, taip pat - tokių kampanijų finansavimo, kuris iki šiol Latvijos įstatymais nebuvo reguliuojamas, kontrolės. Tos nuostatos bus taikomos asmenims, juridiniams asmenims ir iniciatyvinėms grupėms.

Kampanijų už referendumus finansavimo suvaržymai bus panašūs į suvaržymus dėl rinkimų kampanijų, pavyzdžiui, bus nustatytos kampanijos išlaidų „lubos“. Šių taisyklių laikymąsi kontroliuos Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras (KNAB).

Pagal dabartines procedūras, kai tik visuomeninę įstatyminę iniciatyvą pirmuoju etapu pasirašo 10 tūkst. rinkėjų, reikalas perduodamas Centrinei rinkimų komisijai, kuri turi organizuoti antrą, vyriausybės finansuojamą fazę.

Antros fazės metu turi būti surinkti mažiausiai dešimtadalio - maždaug 150 tūkst. - rinkėjų parašai, kad iniciatyva būtų nusiųsta parlamentui. Jeigu parlamentarai atmeta pasiūlymą arba priima jį pataisytą, reikia rengti referendumą.


Šiame straipsnyje: Latviajareferendumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių