Latvijoje euro nori valdžia, bet ne piliečiai

Nors Latvija jau kitų metų sausį tikisi turėti eurą, šiandien šalyje daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų gyventojų tam nepritaria. Tačiau valdžia turi paruošus programą, kaip įtikinti naujai valiutai besipriešinančią visuomenę. Šalyje pastebimas ekonomikos augimas – padidėjo eksportas. Tačiau, pasak ekspertų, tai dar nereiškia, jog Latvijai pavyko įveikti krizę.

Pradės kampaniją už euro įvedimą

Latvijos parlamentas tikisi dar šį sausį priimti euro įvedimo planą. Tačiau didelį ažiotažą šalyje sukėlė į opozicijos rankas patekęs euro įvedimo komunikacijos planas. Pasak opozicijos, šis vyriausybės parengtas dokumentas iki šiol buvo slepiamas nuo visuomenės.

Dokumente numatoma kitą mėnesį pradėti aktyvią agitavimo už eurą kampaniją ir siekti, kad jau gegužę euro įvedimui pritartų bent pusė šalies gyventojų. Numatoma suburti visuomenėje populiarių žmonių komandą, kuri gyventojams turės aiškinti euro įvedimo privalumus.

Taip pat numatyta, kokių ministerijų bei kitų valstybės institucijų atstovai ir kada vyks susitikti su tam tikromis gyventojų grupėmis: į kaimą, į aukštąsias mokyklas, pas inteligentijos atstovus ar paprastus darbininkus. Atskiros programos parengtos pokalbiams su verslininkais ir net bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais. Pastarieji bus raginami įtikinėti savo tėvus, kad šie neprieštarautų euro įvedimui.

Vasarį prasidės ir vyriausybės finansuojama agitavimo už eurą kampanija šalies žiniasklaidoje. Pasak premjero Valdžio Dombrovskio, visuomenei labai trūksta objektyvios informacijos apie eurą. Tuo metu opozicija nuogąstauja, kad kampanijos metu bus kalbama tik apie euro privalumus.

Vyriausybė nenori referendumo

Parlamento opozicija ir gausūs euro oponentai taip pat nežada sudėti ginklų. Jei parlamentas priims euro įvedimo planą, bus reikalaujama, kad prezidentas Andris Bėrzinis jo nepasirašytų. Priešingu atveju, bus inicijuojamas referendumas dėl euro įvedimo. Vyriausybė referendiumo įdėjai kategoriškai nepritaria.

Neseniai įkurta nacionalinės valiutos – lato rėmimo organizacija. Ši organizacija suvienijo šimtus lato rėmėjų iš visų visuomenės sluoksnių. Lato rėmėjams padeda nemažai kvalifikuotų teisininkų.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl klausimo formuluotės, jei būtų rengiamas referendumas. Nuogąstaujama, jog klausiant, ar gyventojai pasisako už euro įvedimą, vyriausybė tokį referendumą gali paskelbti prieštaraujančiu šalies įsipareigojimams Europos Sąjungai (ES) be jokių referendumų įsivesti eurą.

Pasak premjero V. Dombrovskio, euro įvedimas priklauso ES jurisdikcijai. Valstybė tokių klausimų negali spręsti vienašališkai, todėl teisininkai greičiausiai siūlys gyventojų klausti, ar jie norėtų išsaugoti šalies valiutą – latą.

Šalies ekonomika – vis dar bedugnėje

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie nuolat didėjančias Latvijos eksporto apimtis ir bene sparčiausiai ES augančią šalies ekonomiką. Tai nuolat pabrėžia Latvijos valdžios pareigūnai bei dalis ekonomistų.

Tuo metu žinoma ekonomistė Raita Karnite kalbas apie stebėtiną Latvijos sėkmę įveikiant krizės padarinius vadina perdėtomis. Nors pagal eksporto prieaugį Latvija pirmauja ES, pasak R. Karnites, 40 proc. eksporto prieaugio – suaktyvėjusi prekyba. Daugiau eksportuojama ne dėl to, kad daugiau pagaminama, tiesiog iš krizės dar vis besivaduojantys verslininkai aktyviai ieško prekybos partnerių užsienyje.

Kaip LRT radijui sakė R. Karnite, Latvijos ekonomika labai plati, šalis dar nėra išlipusi iš ekonominės bedugnės. Anot R. Karnites, rimtesniam ekonomikos atsigavimui labai trukdo nuolat keičiami įstatymai. Jie keičiami puolant nuo vienų kraštutinumų, prie kitų. Ekonomistė įsitikinusi, jog objektyviai vertinant, Latviją dar neturėtų kitąmet įsivesti euro.

Latviški kiaušiniai keliauja į Čekiją

Didžiausias Latvijos paukštynas „Baltikovo“ vis labiau įsitvirtina Čekijos rinkoje. Į šią šalį eksportuojami ne tik žali, bet ir virti kiaušiniai be lukštų. Kiaušinių eksportą į Čekiją šiais metais tikimasi padidinti apie 30 proc.

Pasak „Baltikovo“ vadovų, kiaušinių rinka Čekijoje labai susiskaldžiusi. Trims didžiausiems vietiniams kiaušinių gamybos bei prekybos tinklams priklauso vos trečdalis rinkos, tad latviai tikisi nesunkiai įsitvirtinti Čekijoje, o ateityje mąstoma ir apie Artimųjų Rytų rinką.

Ryga iki šiol kasmet priimdavo apie 70 kruizų. Tik pernai jie į Latvijos sostinę atplukdė per šimtą tūkstančių turistų. Pusė kruizų laivų pernai atplaukė iš Vokietijos, nemažai iš Rusijos, Izraelio ir net Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiais metais tikimasi sulaukti maždaug 120 laivų.

Rygos uoste kruizų laivams jau per ankšta. Vienu metu jis gali priimti tik du laivus. Tad netoli uosto netrukus bus pradėta naujos prieplaukos statyba. Ši prieplauka ateityje kruizų skaičių leis padidinti 3–4 kartus. Naujai prieplaukai parinkta ideali vieta – perėję tiltą turistai pateks į sostinės senamiestį.


Šiame straipsnyje: Latvijaeuraseuro zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

gaga

gaga portretas
galima pamanyt, kad LT yra kitaip...

Jonas

Jonas portretas
Taip jau yra, kad atskiri žmonės galvoja tik apie savo, bet ne apie valstybės ekonomines problemas, įskaitant geresnes sąlygas valstybei skolintis už mažesnes palūkanas, kaip pritraukti užsienio investicijų ir t.t. Pvz, absoliuti dauguma norėtų visiškai nemokėti jokių mokesčių, tačiau be jų valstybė neišliks.

Jonui

Jonui portretas
o UK pasvarstymai apie isejima is eurozonos tau nieko nesako? airijos/ispanijos/graikijos/italijos bedos del euro irgi niekis???
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių