Latviai pasirinko politinį stabilumą

Krizės nukamuoti latviai, kurie šeštadienį balsavo pirmuosiuose visuotiniuose rinkimuose nuo tada, kai šalis 2008 metais nugrimzdo į giliausią recesijos liūną, vis dėlto sutiko iškęsti daugiau skausmingų ekonominių reformų ir suteikė centro dešiniųjų vyriausybei mandatą tęsti drakonišką taupymo politiką.

Premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinės blokas "Vienybė" įtikinamai laimėjo 10-ojo šaukimo Latvijos parlamento rinkimus, surinkęs 31,1 proc. balsų ir užsitikrinęs 33 Seimo mandatus, sekmadienį paskelbė šalies Centrinė rinkimų komisija.


Antrą vietą užėmė centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas "Santarvės centras", kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, surinkęs 26,03 proc. balsų ir savo vietų skaičių Seime padidino nuo 18 iki 29.

Centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) liko trečioje vietoje su 19,68 proc. balsų ir turės 22 mandatus.

Tai rodo apibendrinti beveik galutiniai rezultatai, kuriuos, suskaičiavus 1 003 rinkimų apylinkių iš 1 013 balsalapius, sekmadienį dieną paskelbė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) atstovas Andris Cimdaras.

Gerokai atsilikusios nuo lyderių į Seimą pateks dar dvi partijos: verslui palankus dešiniųjų partijų susivienijimas "Už geresnę Latviją!", surinkęs 7,65 proc. balsų, ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas "Viskas - Latvijai!"-"Tėvynė ir Laisvė"-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimas (LNNJ), už kurį balsavo 7,64 proc. rinkėjų.

Kairuoliška prorusiška "Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje" surinko vos 1,43 proc. balsų ir savo atstovų Seime neturės. Kadenciją baigiančiame Seime ji turėjo 6 vietas.
Kitos partijos surinko mažiau nei procentą balsų. Iš viso rinkimuose dalyvavo 13 partijų. CRK duomenimis, aktyvumas rinkimuose buvo 62,62 proc. - 2 proc. didesnis negu 2006 metais.

Su aštuoniais nacionalistų iškovotais mandatais rinkimų rezultatai suteikia dabartinei trijų partnerių valdančiajai koalicijai itin solidžią persvarą parlamente - 63 iš 100 vietų. Dabartiniame, kadenciją baigiančiame parlamente koalicija valdė turėdama 47 vietų mažumą, todėl turėjo kliautis opozicijos parama.

Kalbėdamas žurnalistams savo kampanijos būstinėje Rygoje, džiūgaujant šalininkams, V.Dombrovskis padėkojo rinkėjams. "Jie įtikinamai balsavo už stabilumą", - sakė jis.
39 metų V.Dombrovskis, kuris vadovauja dešiniųjų partijų susivienijimui "Vienybė", į valdžią atėjo 2009 metų kovą, kai dėl ekonominės krizės subyrėjo centro dešiniųjų koalicija, kuri 2007-ųjų gruodį pakeitė liaudininkų vyriausybę.

Šeštadienio balsavimas yra jauniausio vyriausybės vadovo Europoje triumfas.
"Tai didžiulis laimėjimas Dombrovskiui", - AFP sakė Rygoje įsikūrusios Stokholmo ekonomikos mokyklos analitikas Mortenas Hansenas.
"Tai didžiausia recesija, buvusi Europos Sąjungoje, ir griežčiausios taupymo priemonės. O žmonės vis tiek sako: "Mes patikime tam žmogui tęsti (darbą)", - pridūrė jis.
Rinkimus V.Dombrovskis laimėjo pažadėjęs kovoti su korupcija ir tęsti nepopuliarius biudžeto karpymą bei mokesčių didinimą, kurių reikia pagal prieš dvejus metus ankstesnės vyriausybės pasirašytą tarptautinės 7,5 mlrd. eurų pagalbos programą, skirtą bankrotui išvengti.

Tad 2,2 mln. gyventojų turinčios Latvijos laukia tolesnis griežtas taupymas biudžeto deficitui mažinti, kad 2014 metais, kaip sutarė Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir ES, šioje šalyje būtų galima įvesti eurą.
V.Dombrovskis sakė, kad kalbėsis su koalicijos partneriais dėl daugumos vyriausybės suformavimo.

"Rytoj (sekmadienį) mes susitiksime su dabartinės koalicijos partijomis ir pradėsime derybas dėl naujos vyriausybės formavimo", - vėlai šeštadienį žurnalistams sakė V.Dombrovskis.

"Pagrindinis koalicijos modelis yra dabartinė koalicija", - sakė jis, turėdamas omenyje savo bloką "Vienybė", Žaliųjų ir valstiečių sąjungą (ŽVS) ir susivienijimą "Viskas - Latvijai!"-"Tėvynė ir Laisvė"- LNNJ.

Tačiau V.Dombrovskis pridūrė, kad taip pat susitiks su susivienijimu "Santarvės centras", kuris pernai vykusiuose rinkimuose į Rygos miesto dūmą iškovojo daugiausiai vietų, o dabar tikėjosi laimėti rinkimus, tačiau liko antroje vietoje.
Premjeras nori išsiaiškinti, ar vyriausybė galėtų kaip nors bendradarbiauti su pirmojo sostinės mero ruso Nilo Ušakovo "Santarvės centru".

Tradicinis "Santarvės centro" rėmėjas yra rusakalbis elektoratas, sudarantis maždaug trečdalį visų Latvijos gyventojų, tačiau šįmet jis viltis laimėti rinkimus siejo ir su etniniais latviais, kurie užklupus ekonominei krizei smarkiai nusivylė politiniu elitu.

Jei taip būtų nutikę, tai būtų pirmasis kartas po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais, kai rusakalbių gyventojų mažumai atstovaujančiai politinei jėgai būtų pavykę gauti daugiausiai balsų ir galbūt prasimušti į vyriausybę Latvijoje, kur vis dar jaučiama etninė įtampa.

"Santarvės centras", 2006 metais vykusiuose rinkimuose iškovojęs 17 vietų, vienija socialdemokratus bei buvusius komunistus ir palaiko ryšius su Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino partija "Vieningoji Rusija".

"Santarvės centras" žadėjo iš naujo derėtis dėl tarptautinės pagalbos plano ir teigė, kad jame numatytos priemonės yra pernelyg griežtos.

Tačiau analitikai šiuos argumentus atmetė kaip pozą siekiant efekto ir sakė, kad, atsižvelgiant į Latvijos sunkią padėtį, Ryga neturi didelio pasirinkimo.

Nors Latvijoje, kurios ekonomika per krizę susitraukė beveik 25 proc., jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika per pirmuosius du šių metų ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekia 19 procentų.

Kad šalis galėtų įveikti recesiją, V.Dombrovskio vyriausybė yra numačiusi trečdaliu sumažinti valstybės išlaidas.


Šiame straipsnyje: Latvijarinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių