Kremliaus žmogaus teisių komisija kritikuoja NVO patikrinimus

Paties Kremliaus teisių apsaugos komisijos nariai ketvirtadienį pasmerkė „precedento neturinčius“ nevyriausybinių organizacijų (NVO) patikrinimus ir sakė, kad tomis kratomis buvo siekiama paralyžiuoti jų darbą bei slopinti retą kritikos balsą Rusijoje.

Rusijos prokurorai ir mokesčių inspektoriai pastarosiomis savaitėmis surengė virtinę kratų bent šimto Rusijos ir užsienio nevyriausybinių organizacijų, tarp jų - „Human Rights Watch“ (HRW) ir „Amnesty International“, atstovybėse.

„Masinė kratų nevyriausybinėse organizacijose kampanija neturi precedento per pastaruosius 25 metus“, - sakė žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ valdybos ir Kremliaus žmogaus teisių komisijos narys Sergejus Krivenka.

Tuos reidus jis palygino su spaudimu pilietinei visuomenei, kai valdė sovietų diktatorius Josifas Stalinas.

„Tai galima palyginti su 1929 metų kampanija, kai buvo masiškai uždarytos religinės organizacijos, ir 1937-1938 metais, kai buvo uždarytos visos užsienio organizacijos“, - sakė S.Krivenka, kurio organizacijoje kratos vyko kelias dienas.

Žmogaus teisių asociacijos „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas, kuris taip pat yra Kremliaus teisių apsaugos komisijos narys, toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad kol kas apie patikrinimus pranešė 100 organizacijų iš 25 regionų visoje Rusijoje.

Kratoms vadovauja prokurorai, jose dalyvauja saugumo tarnybos FST nariai, policija ir net Rusijos vartotojų teisių apsaugos institucija „Rospotrebnadzor“, pridūrė jis.

„Prokurorai visų pirma domisi nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis politinėje veikloje, protestų veikloje, kritikuojant valdžią, ir užsienio finansavimą (gaunančiomis) nevyriausybinėmis organizacijomis, - sakė jis žurnalistams. - Galimas jų tikslas yra kuriam laikui paralyžiuoti nevyriausybines organizacijas ir jas įbauginti“.

Teisių gynimo aktyvistai tas kratas sieja su prieštaringai vertinamu įstatymu, kuriuo užsienio finansavimą gaunančios ir politikoje dalyvaujančios nevyriausybinės organizacijos turi užsiregistruoti kaip „užsienio agentai“.

Šis įstatymas parlamente buvo skubiai prastumtas Vladimirui Putinui pernai gegužę grįžus į Kremlių per precedento neturėjusius protestus prieš 13 metų trunkantį jo valdymą.

Teisių gynimo grupės žadėjo boikotuoti tą įstatymą, o V.Putinas praėjusį mėnesį sakė, kad įstatymas turėtų būti įgyvendintas.

Kremliaus žmogaus teisių komisijos, kuri pataria V.Putinui šioje srityje, pirmininkas Michailas Fedotovas sakė, jog neaišku, kodėl tiek daug pareigūnų, tarp jų - mokesčių ir priešgaisrinės saugos inspektorių, dalyvavo atliekant tas kratas.

„Ar jie nori patikrinti, ar nevyriausybinės organizacijos galima sprogmenis? Jie nustatė, kad viena grupė neturėjo plano dėl to, kaip naikinti žiurkes“, - sakė jis.

Europos Sąjunga (ES) sakė, kad šios kratos kelia susirūpinimą, o Vokietijos pareigūnai nurodė, kad kratos Berlyno palaikomose organizacijose gali pabloginti šalių santykius.

JAV Valstybės departamento atstovas sakė, kad Vašingtonas yra „labai susirūpinęs“ dėl tų kratų.


Šiame straipsnyje: Rusijažmogaus teisėsNVO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių