Kovų užgrūdintas JAV prezidentas B. Obama vėl pateko į istoriją

Demokrato Baracko Obamos perrinkimas antrai kadencijai Baltuosiuose rūmuose atveria naują skyrių istorijoje apie pirmąjį juodaodį prezidentą šalyje, kurioje nuo pat įkūrimo egzistavo gilus rasinis lūžis.

Tačiau B.Obamos šalininkams jo perrinkimas yra esminis laimėjimas. Tik po visų aštuonerių metų prie valstybės vairo prezidentas būtų prisimenamas dėl pokyčių, kuriuos įgyvendino, o ne dėl lūkesčių, kuriems jis atstovavo.

Nors B.Obamos rasė buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių jo išrinkimas 2008 metais buvo euforiškai sveikinamas, vėliau jis retai tapdavo dominuojančiu politikoje.

Jis greitai susidūrė su politine tikrove, kurią patyrė daugelis jo pirmtakų: 44-ojo JAV prezidento programai iškilo pavojus žlugti dėl nuožmios susipriešinusių partijų kovos.

Visi prezidentas svajoja pelnyti antrąją kadenciją, tačiau B.Obama to galėjo trokšti netgi labiau, nes jo varžovas respublikonas Mittas Romney (Mitas Romnis) žadėjo atšaukti daugumą dabartinio lyderio pasiekimų.

Ant kortos buvo pastatytas visas B.Obamos politinis projektas - idėja, kad Amerika nėra tokia susiskaldžiusi, kaip atrodo iš pažiūros; kad aktyvistų judėjimas gali pakeisti šalį iš pagrindų ir kad viltis gali turėti juntamą politinę galią.

„Mūsų likimas nėra rašomas mums, jį rašome mes“, - B.Obama per rinkimų kampaniją neseniai sakė klausytojams Naujajame Hampšyre, siekdamas atgaivinti tikėjimą, kad užsibrėžti tikslai gali būti įgyvendinti. Šis tikėjimas tapo jo pirmosios pergalės rinkimuose varikliu, tačiau vėliau išblėso.

„Žvelgiame į tą tolimą horizontą, į naują ribą. Įsivaizduojame geresnę Ameriką, o tada sunkiai dirbame, kad, kad tai išsipildytų“, - pridūrė jis.

Dabar didelę dalį savo antrosios kadencijos B.Obama praleis įtvirtindamas pirmosios kadencijos palikimą.

Jis ketina giliai Amerikos gyvenime įdiegti savo pasiūlytą sveikatos apsaugos sistemos reformą, tapusią svarbiausiu teisės aktu socialinėje srityje per pastaruosius 50 metų, nors M.Romney žadėjo jį atšaukti nuo pirmosios darbo Ovaliniame kabinete dienos.

B.Obama taip pat turėtų galimybę toliau pertvarkyti JAV Aukščiausiąjį Teismą - po to, kai per savo pirmąją kadenciją įtraukė į jį dvi moteris, iš kurių viena yra ispanakalbė.

51 metų prezidentas taip pat tikriausiai įtvirtins savo reformas dėl gėjų ir moterų teisių, studentų paskolų ir finansų pasaulio pertvarkymo, imsis spręsti pasaulinio klimato šiltėjimo problemą ir imigracijos įstatymų reformos.

Žilstantis B.Obama, dabar nebevengiantis atžarių pareiškimų, labai skiriasi nuo švytinčio jaunatviško svajotojo, kuris 2007 metų pradžioje žvarbią dieną Ilinojuje liuoktelėjo ant pakylos ir paskelbė sieksiantis prezidento posto.

„Matėte mano randus ir galite tai patvirtinti. Matėte žilus plaukus ant mano galvos, kurie jums rodo, ką reiškia kovoti už pokyčius - ir jūs buvote su manimi“, - jis pirmadienį sakė klausytojams Viskonsine.

Išsiveržęs iš politinės nežinomybės, B.Obama, kuris buvo tik dvejus metus dirbę Senate, pažadėjo panaudoti „vilties galią“ ir pakeisti šalį. Šią žinią jis skelbė 2008 metais, pritraukdamas daugybę žmonių ir neretai iki ašarų sujaudindamas savo klausytojus.

B.Obama pasisakė už politiką, kurioje žmonės galėtų „nesutarti, tačiau netapdami nesugyvenamais“.
Tačiau viltis ir optimizmas, kurį atnešė B.Obamos pergalė prieš respublikoną Johną McCainą, vargu ar atlaikė pirmąjį susidūrimą su itin poliarizuota Vašingtono politika.
Prezidentu tapęs B.Obama buvo prieštaringas veikėjas.

Nobelio taikos premiją pelnęs prezidentas išvedė JAV karius iš Irako, tačiau taip pat negailestingai naudojo mirtiną jėgą bepiločių lėktuvų kare ir per misiją, kurios metu buvo nukautas tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas.

Būdamas kandidatu, B.Obama šaipėsi iš politikos lyderių, kurie ginčijasi dėl „mažų dalykų“, tačiau dabar pats triuškina savo varžovą respublikoną dėl nuolat keičiamų pažiūrų, vadindamas tai „romnezija“.

B.Obama paskatino ištisą kartą pirmąsyk susidomėti politika, tačiau tapęs prezidentu akivaizdžiai su panieka žvelgė į nešvarius Vašingtono vidinės politikos žaidimus.

Jis nevengė didingų žingsnių pasaulio politikos scenoje - pavyzdžiui, pasiūlydamas susitaikymą musulmonų pasauliui, sakydamas kalbą Kaire 2009 metais, tačiau, nors ir pasiekęs tam tikrų laimėjimų, prezidentas vargu ar pakeitė Amerikos vietą pasaulyje.

Tuo tarpu viltis, kuri prasiveržė 2008 metais, greitai išsikvėpė.

Praėjus ketveriems metams, B.Obama yra įsitraukęs į negailestingą politinę kovą, dėl kurios ankstesnės jo rinkimų kampanijos džiugesys atrodo virtęs tik prisiminimu.

Tačiau kai kurie dalykai nepasikeitė: B.Obama išsaugojo tvirtą pasitikėjimą savimi, kurį priešininkai vadina arogancija, ir karštą troškimą siekti pergalės.

Jo pergalė tapo svarbiu istoriniu pasiekimu: B.Obama atlaikė ekonomikos sunkmetį, dėl kurio ankstesni prezidentai išsilaikydavo tik vieną kadenciją.

Triuškinti nusistovėjusią tvarką tikriausiai įrašyta į B.Obamos politinę DNR: jam nereikėjo ilgai kaupti politinės patirties Senate, kad sutriuškintų stiprią senatorės Hillary Clinton (Hilari Klinton) mašiną per 2008 metų demokratų pirminių rinkimų kampaniją.

Puikius oratoriaus gebėjimus derindamas su savo sukurtu plačiu eilinių aktyvistų tinklu B.Obama, kartu su savo strateginiais patarėjais, tokiais kaip Davidas Plouffe'as (Deividas Plufas), 2008 metais rado naują būdą, kaip laimėti JAV prezidento rinkimus.

Po pergalės antradienį jo didelio masto kampanija taip pat bus įrašyta į kovos dėl perrinkimo istoriją.

Kad ir ką teigtų konservatyvių pažiūrų sąmokslo teorijų šalininkai, B.Obama yra gimęs 1961 metais Havajuose - jo tėvas buvo juodaodis iš Kenijos, o motina - baltaodė iš Kanzaso. Jo tėvas paliko šeimą, kai „Barry“ (Bariui) Obamai tebuvo dveji metai.

Jo motina antropologė Ann (En), mirusi 1995 metais, dar kartą ištekėjo ir išvyko su sūnumi gyventi į Indoneziją. Būdamas paaugliu, jis grįžo gyventi pas savo senelius Havajuose.

Baigęs elitinę Havajų akademiją ir dvi aukštąsias mokyklas, tarp jų Kolumbijos universitetą Niujorke, B.Obama įstojo į elitinę Harvardo teisės mokyklą ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, dirbusio šios mokyklos leidinio „Harvard Law Review“ redaktoriumi.

1992 metais susituokęs su kolege teisininke Michelle (Mišel), B.Obama kilo negailestingame Ilinojaus politikos pasaulyje ir sulaukė pirmojo pripažinimo per 2004 metų Demokratų partijos suvažiavimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių